A.D. Kita labai svarbi atsargų saugojimo vieta yra automobilis. Nuo kelių litrų vandens ar sausainių pakelio iki pilno komplekto. Viskas, kas atsparu karščiui ir sandariai įpakuota. Net jei ir nebus krizinės situacijos, o tiesiog kelionėje praalksite – atnaujinsite atsargas.
Š.J. Turint sodą, sodybą užmiestyje ar žemės sklypą kaime, pravartu numatyti atsitraukimą ten ir turėti atsargų toje vietoje. Tai ypač aktualu miesto gyventojams, nes pagrindiniai mūšiai vyksta miestuose.
A.D. Šiuo atveju galima prisiminti Sibiro platybes, skandinavų patirtį, taip pat Antrojo pasaulinio karo partizanų bazes. Atokiose vietose dažnai įrengiami vadinamieji medžiotojų nameliai, kuriuose būna palikta nedidelis kiekis būtiniausių atsargų. Nuo degtukų iki antklodžių ir maisto produktų. Jei turime pažįstamų ir jais pasitikime, galima šiek tiek atsargų palikti pas juos.
Š.J. Visos šios slėptuvės vienaip ar kitaip priklausomos nuo kitų žmonių, aptinkamos ir atsargos gali būti prarastos. Patartina turėti nedideles atsargų slėptuves su niekuo nesusijusiose vietose, miške, laukuose.
A.D. Jei turite mėgstamą ir gerai pažįstamą vietą miške, prie ežero ar upės, ten galima įrengti slėptuvę. Svarbu, kad vieta būtų pažįstama, su suprantamu orientyru.
Be to, jei jūs ten dažnai lankotės, niekas neįtars, kad galite sandėliuoti atsargas. Įtampai augant, galima į tokią vietą išvežti didesnį, sandariai uždaromą bidoną ir jame paslėpti šiek tiek atsargų.
Jei turite mėgstamą ir gerai pažįstamą vietą miške, prie ežero ar upės, ten galima įrengti slėptuvę. Svarbu, kad vieta būtų pažįstama, su suprantamu orientyru.
Š.J. Vietą rinktis reikėtų numatant galimas atsitraukimo vietas, kad nereikėtų labai toli išklysti iš kelio.
A.D. Renkantis vietą taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į gretimybes. Kad tai nebūtų netoli aukštumos, nebūtų kelių sankirtos, karinių ar strateginių objektų. Tokiose vietose visuomet bus didesnis karinių pajėgų dėmesys, kuris mums visai nereikalingas.
Š.J. Ieškoti kaip įmanoma neutralesnės vietos, atokiau nuo žmonių, kur lankymasis nesukeltų įtarimo.
Kitas labai svarbus aspektas – slėptuvės maskavimas. Ar verta įrengti spąstus?
A.D. Spąstų planuoti nepatarčiau, nes taikos metu dėl to galime turėti problemų. Gali kas nors netyčia atsirasti netoliese ir patekti į spąstus. Jei žmogus bus sužalotas, laukia baudžiamoji atsakomybė. Net krizės atveju gali civiliai atsitiktinai aptikti slėptuvę. Sužalosite arba nukausite niekuo dėtus žmones.
Daug svarbiau yra maskuotė. Ne tik nuo žmonių, bet ir nuo gyvūnų.
Š.J. Nuo gyvūnų efektyviausia yra kvapų maskuotė. Aplink slėptuvę galima pašlakstyti šiek tiek žibalo ar patrupinti paties pigiausio tabako.
A.D. Neturėtų būti akivaizdžių žemės darbų pėdsakų. Reikia stengtis, atstatyti išjudintą velėną, nepalikti pribarstytų žemių. Taip pat patartina laikas nuo laiko aplankyti slėptuves, patikrinti, ar toje vietoje nudžiūvo, ar atvirkščiai, nesuvešėjo žolė. Akylesnis žmogus gali pasidomėti, kodėl tame taške kažkas kitaip nei aplinkoje. Reikėtų vengti vietų arti žmonių ar žvėrių takų.
Š.J. Labai svarbu nepamesti slėptuvės vietos. Reikia turėti omenyje, kad dauguma orientyrų gali būti pakeisti. Medžiai nukirsti, namai sugriauti.
A.D. Todėl patartina rinktis pažįstamas vietas.
Š.J. Kitame rašinyje aptarsime komunikacijos būdus ir priemones.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos Šaulių sąjunga (www.sauliusajunga.lt)
