Patarimais dalinasi Lietuvos šaulių sąjungos mokymo centro instruktorius, kariuomenės kūrėjas, atsargos majoras Albertas Daugirdas. Su juo kalba Lietuvos šaulių sąjungos taikliųjų šaulių (snaiperių) skyriaus šaulys, karo istorijos tyrinėtojas Šarūnas Jasiukevičius.
Š.J. Tęsiame pokalbius apie tinkamą pasiruošimą krizinei situacijai. Kaip iš anksto galime pasirengti, kad lengviau įveiktume karinę nedraugišką invaziją. Vienas iš būdų išgyventi izoliuotoje teritorijoje yra turėjimas ką pasiūlyti kitiems civiliams mainais. Turimus daiktus mainams aptarėme praėjusioje temoje. Bet daiktai turi vieną trūkumą – jie anksčiau ar vėliau baigiasi.
Ko gero, paklausios ir gerai apmokamos taps pačios paprasčiausios profesijos – stalius, siuvėjas, batsiuvys, šaltkalvis...
Jei karinis konfliktas tampa įšaldytas ilgesniam laikui, kaip dabar yra Ukrainoje, reikia turėti ką pasiūlyti pasibaigus daiktams. Tai yra paslaugos.
Puikiai žinome, kokios profesijos yra naudingiausios taikos metu. Pavyzdžiui, buvimas Seimo nariu, vadovavimas valstybinėm įmonėm, smulki valdininkija ar vadybininkija. Tačiau karo atveju viskas priešingai, tokios profesijos tampa bevertės. Ko gero, paklausios ir gerai apmokamos taps pačios paprasčiausios profesijos – stalius, siuvėjas, batsiuvys, šaltkalvis...
A.D. Pati reikalingiausia ir svarbiausia profesija bus gydytojo. Iš bėdos veterinaro. Tikrai reikės žmonių, kurie sugeba suteikti pirmąją pagalbą, tvarstyti, moka suleisti vaistus.
Š.J. Bus reikalingos kariauti mokančių žmonių paslaugos. Bet gydytoju ar bepiločio orlaivio pilotu gali tapti toli gražu ne kiekvienas. Pradžioje pakalbėkime apie paprasčiausias profesijas, kurias gali įsisavinti daugelis žmonių.
A.D. Visos profesijos, kurios užtikrina žmogaus buitinių poreikių patenkinimą. Laikui bėgant daiktai lūš, plyš, ges. Taip, kad visų išvardytų profesijų specialistų tikrai reikės.
Dar reikės išmanančių šildymo sistemas ir dūmtraukius. Sutrikus centriniam šildymui, daugelis žmonių butuose ir namuose įsirengs kieto kuro katilus ar krosneles. Reikės įrengti dūmtraukius, prijungti įrangą šilto vandens ruošimui.
Š.J. Bus reikalingi žmonės, galintys suvirinti metalą ir turintys tam reikalingą įrangą. Ir tai bus reikalinga ne tik šildymo sistemoms, bet ir kitiems darbams. Pavyzdžiui automobilių remontui.
A.D. Automobilių meistrai yra kita kategorija specialistų, kurie bus reikalingi. Ypač elektronikos meistrai su savo diagnostine įranga.
Š.J. Karinės krizės metu paprastai būna daug sugriovimų. Bus reikalingi plataus profilio statybininkai, gebantys remontuoti stogus, įstiklinti langus. Kita vertus, turbūt nėra žmogaus, kuris nesugebėtų sumūryti kelių plytų ar plėvele uždengti išdaužto lango. Ar verta investuoti laiką į pasirengimą tokiom paprastom profesijom?
A.D. Sugebėjimas, be abejo, svarbu, bet ne visi turi tam reikalingus įrankius. Kalbu apie miestų gyventojus. Tikrai mažai kas namuose laiko kad ir reikalingiausių įrankių rinkinį.
Š.J. Taigi esmė yra ne tik gebėjimas, bet turėjimas kuo.
A.D. Taip. Tarkime jūs nusprendėte kaupti gamtinių dujų atsargas. Turint keletą raudonų balionų rusyje, jūs juos galėsite tik parduoti ar išmainyti pilnus. Tačiau jei jūs turėtumėte kad ir labai primityvią įrangą ir gebėjimą perpilti dujas iš turimų balionų į mažesnius balionus ar žiebtuvėlius, jūs, ko gero, taptumėte reikalingiausiu žmogumi visame rajone.
Š.J. Taigi, šaltkalviui būtų naudinga mokėti iš šovinių tūtų pagaminti žiebtuvėlius?
A.D. Balkanų kare kai kurie žmonės sugebėjo išlaikyti save ir savo šeimą būtent turėdami reikalingus gebėjimus ir atsargas. Benzininių žiebtuvėlių gamyba, plius benzino atsargos yra puikus pasirengimas. Visi aplinkiniai kaimai žinojo, kad yra vieta, kur galima įsigyti ar užsipildyti žiebtuvėlius.
Š.J. Kaip bus užtikrinami energetiniai poreikiai?
A.D. Ko gero, niekaip. Kas turės galimybę iš saulės ar vėjo energijos pakrauti mobiliuosius telefonus, tas bus paklausus. Ukrainos pavyzdys parodė, kad labai paklausūs buvo specialistai, gebantys įrengti saulės kolektorius karšto vandens paruošimui.
Š.J. Radijo, elektronikos specialistai, tam, kad sutaisytų radijo įrangą.
A.D. Ne tik mokantys sutaisyti, bet ir turintys savo radijo įrangą ir galintys perduoti žinutes ir signalus.
Š.J. Kalbame apie civilių poreikius. Tačiau karinių konfliktų metu nepaprastai paklausios ir karinių poreikių specialybės. Ką galėtų mokėti civilis, kad nuolat būtų reikalingas, pats nedalyvaudamas mūšiuose?
A.D. Visos su karu susijusios specialybės be galo pavojingos. Nedraugai pirmiausiai stengsis sunaikinti tiekimą. Ypač kuomet remiamas partizaninis pasipriešinimas. Jei nuspręsite imtis tokios veiklos – šaudmenų ir sprogmenų gamyba bus pati populiariausia profesija.
Ar yra pritaikymas taikos metu populiariom profesijom, pavyzdžiui, vadybininko? Ar šie žmonės pasmerkti kariauti arba mirti badu?
Š.J. Kalbant bendrai, nedetalizuojant konkrečių profesijų, ko gero, protingiausia būtų rengtis gebėti atlikti ne tik profesijos darbus, bet kažkokius konkrečius su profesija ir įrankiais susijusius darbus. Pvz.: gaminti šovinius, žiebtuvėlius, įrengti šildymo krosneles, sujungti vamzdynus ir pan.
A.D. Visiškai teisingai. Gebėjimai, plius įrankiai, plius medžiagos ar žaliavos.
Š.J. Ar yra pritaikymas taikos metu populiariom profesijom, pavyzdžiui, vadybininko? Ar šie žmonės pasmerkti kariauti arba mirti badu?
A.D. Gebantys organizuoti žmonės taip pat bus reikalingi. Suburti, motyvuoti, organizuoti veiklą, kovą, pasipriešinimą ir taip toliau. Tokių žmonių daug nereikės, bet šioks toks poreikis bus. Žinoma, prioritetas bus skiriamas turintiems analogišką ar panašią patirtį. Bendruomenė gali tokius įgūdžius įvertinti ir mainais dalintis maistu ar kitais resursais. Bet tokių atvejų daug nebus.
Š.J. Visų galimybių išvardyti, ko gero, nelabai turėsime galimybę. Aptarėme tendencijas, kuriomis remiantis būtų galima pasirengti.
Kitoje temoje aptarsime pasirengimą informaciniam pasipriešinimui. Tai bus paskutinioji tema apie išankstinį pasirengimą. Toliau nagrinėsime veiksmus jau prasidėjus karinei invazijai.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos Šaulių sąjunga (www.sauliusajunga.lt)
