„Pirmieji – apie 1600 – turi būti pakviesti rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais ir kiti – 1400 – lapkričio–gruodžio mėnesiais. Metų pabaigoje turėtų būti apie trys su trupučiu tūkstančio šauktinių“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė jis.
Trečiadienį NSGK aiškinosi, kaip kariuomenė pasirengusi priimti šauktinius ir kokias socialines garantijas jiems žadama siūlyti.
Anot A.Paulausko, iš turimo šaukiamojo amžiaus asmenų registro bus suformuotos šešios eilės pagal regionus. Tuomet iš tų sąrašų bus atrinkti asmenys, kurie pagal įstatymo normas gali būti pašaukti atlikti privalomąją karo tarnybą.
„Tariamasi, kad atskiri šaukimai būtų nukreipti į tam tikrus dalinius. Pavyzdžiui, klaipėdiečių šaukimas bus nukreipiamas į Klaipėdos ir Tauragės dalinius, arčiau gyvenamosios vietos“, – aiškino krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Bus vykdoma atsitiktinė atranka, stebint visuomenės atstovams, kaip šiuo metu numatyta įstatyme.
„Tikrai man nepriimtini pasiūlymai, kad tarnautų nuteistieji, kad tarnautų bedarbiai. Ne tais principais reikia parinkti kariuomenę“, – teigė A.Paulauskas.
Atskiri parlamentarai jau yra registravę įstatymų pataisas, kad pirmiausia į privalomąją karo tarnybą būtų kviečiami savanoriai, bedarbiai, valstybės tarnautojai ir nuteistieji už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas siūlo įstatyme įtvirtinti, kad būtų šaukiami tik jaunuoliai nuo 19 iki 26 metų, ir panaikinti nuostatą, kuri numato šaukimą asmenims su aukštuoju išsilavinimu iki 38 metų.
„Siūlymai iš esmės yra tokie – kad kviesti tarnauti tik 19–26 metų žmones, kurie nestudijuoja aukštosiose mokyklose ir neturi kitų (atleidimo) priežasčių, tai yra sveikata ir kitų, kas dabar apibrėžta įstatyme“, – sakė jis BNS.
Pasak krašto apsaugos ministro, svarstoma nuo tarnybos atleisti ūkininkus, jeigu jie vieninteliai gauna pajamas šeimoje. Tarnauti nereikės ir tiems, kurie vieni augina vieną vaiką arba jeigu šeimoje yra du ir daugiau vaikų.
„Emigrantus siūloma įpareigoti pranešti apie savo gyvenamąją vietą, jei jie išvyksta ilgesniam nei šešių mėnesių laikui. Kad mes galėtume žinoti, kur jam nusiųsti kvietimą, jeigu iškris atrankoje jo pavardė, kad jis nebūtų nuskriaustas, jog išvažiavo ir praleido progą tarnauti Tėvynei“, – tvirtino J.Olekas.
Rengia projektą dėl socialinių garantijų
NSGK pirmininkas taip pat pranešė, kad nutarta sudaryti darbo grupę, kuri per savaitę atrinks ir pateiks projektą dėl šauktinių socialinių garantijų.
„Sutarėme sudaryti bendrą darbo grupę iš Krašto apsaugos ministerijos ir mūsų ir parengti integruotą projektą, kur atsižvelgsime arba neatsižvelgsime į kai kurias Seimo narių pataisas“, – sakė A.Paulauskas.
Jis pranešė, kad Krašto apsaugos ministerija siūlo sukurti specialų kaupiamąjį paramos fondą, kad kiekvienas karys, jeigu jis gerai tarnavo, gautų tam tikrą sumą palikdamas kariuomenę. Be to, ministras siūlo kariui per mėnesį mokėti ne 38 eurų išmoką, kaip yra dabar, o 138 eurų.
Premjeras Algirdas Butkevičius yra minėjęs, kad svarstoma galimybė šią išmoką didinti iki 238 eurų.
J.Oleko teigimu, taip pat svarstoma paskatinti darbdavius priimti buvusius karius į darbą. Jiems valstybė pusmetį mokėtų tam tikrą sumą.
„Norime visus pasiūlymus integruoti, parengti bendrą projektą ir kitą savaitę trečiadienį jį apsvarstyti bei teikti Seimui“, – sakė komiteto pirmininkas.
Praėjusią savaitę Seimas priėmė įstatymo pataisą ir grąžino privalomąją karo tarnybą. Jau šį rudenį planuojama į kariuomenę pakviesti 3–3,5 tūkst. šauktinių.
