„Prieš dvidešimt metų su pirmąja taikos palaikymo misija išvykę Lietuvos kariai leido Lietuvai pademonstruoti ryžtą ir pasirengimą prisiimti atsakomybę už tarptautinį saugumą. Būtent karių dalyvavimas operacijose padėjo tik ką sovietinio jungo atsikračiusiai jaunai valstybei tapti visaverte tarptautinės bendruomenės, vienijamos vakarietiškos demokratijos vertybių, nare“, – sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
„Todėl ir dabar, kai pasikeitusi geopolitinė ir saugumo situacija reikalauja dėmesį sutelkti valstybės gynybai, Lietuva tęsia dalyvavimą tarptautinėse operacijoje, nes šiuo neramiu metu sąjungininkų tarpusavio įsipareigojimai ir solidarumas yra ypač svarbūs“, – sakė ministras J. Olekas.
Pasak krašto apsaugos ministro J. Oleko, dalyvavimas tarptautinėse misijose taip pat buvo labai svarbus modernizuojant Lietuvos kariuomenę, nes jose Lietuvos kariai galėjo perimti patirtį iš užsienio kariuomenių ir įgijo sąveikos su sąjungininkais patirties realiose operacijose.
Vyko į „karščiausius taškus“
1994 metų rugpjūčio 22 d. tarnauti Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijoje Kroatijoje išvyko pirmasis Lietuvos taikos palaikymo būrys LITPLA-1, vadovaujamas kapitono Artūro Chrapko. Lietuvos kariai šioje operacijoje dalyvavo Danijos Karalystės bataliono sudėtyje.
Per dvidešimt metų išsiplėtė operacijų, kuriuose dalyvavo Lietuva, pobūdis ir geografiją: kariai dalyvavo Jungtinių Tautų, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), Europos Sąjungos, NATO, taip pat tarptautinių koalicijų vadovaujamose operacijose „karščiausiuose“ pasaulio taškuose: Balkanų regione (Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Makedonijoje, Kosove, Kroatijoje), Pietų Kaukaze (Gruzijoje), Azijoje (Afganistane, Irake, Pakistane, Sirijoje), Afrikoje (Centrinėje Afrikos Respublikoje, Malyje, Indijos vandenyne). Iš viso per dvidešimt metų dalyvavimo tarptautinėse operacijose patirties įgijo daugiau nei 6 tūkst. karių, dauguma jų operacijose dalyvavo po kelis kartus.
Afganistane tapo grupės vadove
Praėjusiais metais užbaigta aštuonerius metus Afganistano Goro provincijoje veikusi tarptautinė provincijos atkūrimo grupė buvo pati didžiausia ir pirmoji tarptautinė karinė-civilinė misija, kuriai vadovavo Lietuva. Goro provincijos atkūrimo grupei baigus savo veiklą, NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. sutr. ISAF) operacijoje Afganistane tarnybą tęsia apie 80 karių.
Tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijai Afganistane transformuojantis į naują misiją „Tvirta parama“ (angl. „Resolute Support“), Lietuva šiai misijai planuoja skirti Specialiųjų operacijų karius ir štabo karininkus.
Dar vienas karys Afganistane tęsia dalyvavimą Jungtinių Tautų paramos misijoje (angl. sutr. UNAMA).
Lietuvos kariai taip pat dalyvauja dar keliose NATO ir ES misijose kituose pasaulio regionuose: ES vadovaujamoje mokymo misijoje Malyje tarnaujantys Lietuvos kariniai instruktoriai padeda apmokyti Malio karines pajėgas. NATO taikos rėmimo operacijoje Kosove Lietuvos karininkas koordinuoja NATO karių ir krovinių transportavimą. Turkijoje, kur nuo 2013 metų NATO dislokavo papildomas oro gynybos priemones, penki Lietuvos kariai padeda užtikrinti oro gynybos vieneto ryšį su NATO vadavietėmis. Lietuvai prisidedant prie NATO antipiratinės operacijos „Vandenyno skydas“ (angl. „Ocean Shield“), vienas Lietuvos karininkas tarnauja Danijos kariniame štabe, vykdančiame vadavietės funkcijas.
Šiuo metu tarptautinėse operacijose iš viso dalyvauja apie 100 Lietuvos karių.
Per dvidešimt metų Lietuva tarptautinėse operacijose neteko dviejų karių: vyresniojo leitenanto Normundo Valterio, 1996 metai žuvusio Bosnijoje ir Hercegovinoje, ir seržanto Arūno Jarmalavičiaus, žuvusio Afganistane Goro provincijoje.
