„Šis laiškas rezervistams siųstas siekiant pagerinti ryšį su jais, o ne dėl saugumo situacijos“, – sakė kariškių atstovas Mika Kalliomaa visuomeninei televizijai YLE.
Jo teigimu, šiai laiškų išsiuntimo kampanijai buvo rengiamasi dvejus metus, ir tai nėra niekaip susiję su dabartiniais geopolitiniais įvykiais.
Praėjusį antradienį Suomija pranešė apie nedidelių sprogstamųjų užtaisų panaudojimą prieš spėjamą povandeninį laivą ties Helsinkio krantais.
Šis incidentas įvyko tokiu metu, kai padidėjo Rusijos karinis aktyvumas Baltijos jūros regione – padaugėjo provokuojančių karo lėktuvų skrydžių ir karinių pratybų pasienyje.
Tai paskatino prie karinių blokų neprisijungusią Suomiją skelbti glaudesnį karinį bendradarbiavimą su savo kaimynėmis Skandinavijoje – NATO narėmis Norvegija ir Danija.
Suomija, turinti 1 340 km ilgio sausumos sieną su Rusija, stengiasi palaikyti gerus santykius su galingąja savo kaimyne nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Pernai spalį Švedijos ginkluotosios pajėgos, gavusios informacijos apie pastebėtą įtartiną objektą, savaitę nesėkmingai persekiojo numanomą užsienio povandeninį laivą vandenyse netoli sostinės Stokholmo.
Tokius povandeninių laivų įsiveržimus į Švedijos ir Suomijos jūrines akvatorijas po naujų vyriausybės rinkimų šiose NATO nepriklausančiose šalyse, anot politologų, galima interpretuoti kaip perspėjimą naujai jų valdžiai nesiekti bendradarbiavimo su NATO.