75-80 proc. suomių atlieka privalomąją karo tarnybą, kasmet apie 1,7 tūkst. jaunų vyrų įstoja į valstybės gynybos pajėgas.
Suomijoje karo prievolė egzistuoja nuo 1881 metų. 1922 metais įvesta galimybė atlikti civilinę karo tarnybą. Todėl šiandien žmogus, pakviestas tarnauti, gali paprašyti atlikti civilinę tarnybą, kuri trunka 12 mėnesių.
Pastaraisiais metais maždaug 7 proc. tarnauti pakviestų 17-18 metų jaunuolių pasirinko civilinę karo tarnybą.
Tačiau kasmet atsiranda ir tokių, kurie atsisako atlikti bet kokią karinę tarnybą Suomijoje. Tokių žmonių paprastai nebūna daug – nuo kelių iki keliolikos.
Jauni vyrai, nenorintys tarnauti, turi atlikti 6 mėnesių bausmę – leistis sekami, būti atviroje kolonijoje arba paprastame kalėjime. 2015 metais 17 vyrų buvo užsegtos sekimo apyrankės.
Jehovos liudytojų grupuotės nariai yra išimtis Suomijos karinės tarnybos taisyklėse, tačiau tokia išimtis negalioja kitoms organizuotoms religinėms grupuotėms. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas ne kartą Suomiją ragino paanalizuoti ir kitų religijų svarumą, o „Amnesty International“ karinę tarnybą atmetančius žmones laiko sąžinės kaliniais.
23 metų Otto Absetzas pasakojo niekada nejautęs noro vadovautis įstatymu, kuris, jo nuomone, yra neteisingas ir beprasmis.
Jis pasakojo, kad artimieji rėmė jo sprendimą – jis visuomet elgiasi taip, kaip jam atrodo teisinga.
„Mano vyresni artimieji netgi mane drąsino. Tai, ką žmonės rašo internetiniuose komentaruose, yra daug baisiau už tai, ką jie gali pasakyti tau į akis. Interneto komentatoriai karinę tarnybą atmetančius vyrus nori nusiųsti į Sibirą“, – „Yle“ pasakojo A.Absetzas.
Jis apgailestavo, kad pagal Suomijos įstatymus yra nusikaltėlis, nors savęs tokiu nelaiko. Jis save laiko sąžinės kaliniu.
Jis jau atliko pusę bausmės, ant kojos nešiodamas radijo siųstuvą. Tačiau jis kelis kartus pažeidė griežtą jam skirtą režimą, todėl bausmę teks pabaigti kalėjimo vienutėje.
„Aš nesu grėsmė visuomenei. Aš šitą bausmę laikau politine“, – sakė jaunuolis.
