– Ar Donbaso separatistai nebijo, kad vieną dieną teks stoti prieš teismą ir atsakyti už visus nusikaltimus?
– Jau ne kartą pasitaikė, kad iš Donbaso pusės DNR kovotojai tiesiog pasiduoda mums fronto zonoje. Ukrainoje gyvenantys kovotojų tėvai, pamatę savo vaikus plakatuose su banditų nuotraukomis, skambina jiems ir prašo baigti tokias nesąmones. Kai kurie paklauso tėvų. Kai kurie patys praregi, už ką kovoja, kam dirba ir ką už tai gauna.
– Ar gali Ukrainos kariuomenė pulti ir atgauti savo teritoriją?
– Visų pirma – dabartinė situacija tenkina visus, tik ne mus, išvytus Donecko vaikus. Visiems reikalinga silpna ir susiskaldžiusi Ukraina.
Žmonės supranta, kad Kremlius ne sausainį jiems duoda, o karvašūdį.
Be to, Ukrainos kariai niekaip nenueis iki savo šalies sienos, kol Donbase yra Rusijos karinės pajėgos.
Viso šito karo atomazga gali būti visai kitokia, nei mes spėliojame – netikėta mums visiems.
Žmonės pavargo nuo karo ir praregi. Supranta, kad Kremlius ne sausainį jiems duoda, o karvašūdį.
– Ar anksčiau tikėjote, kad rusai yra Ukrainos broliška tauta?
– Aš dar prieš porą metų galvojau, kad kada nors bus karas su NATO, o ne su Rusija. Pamačiau realybę ir sąmonė apsivertė. Bandžiau ieškoti tam paaiškinimų – gal juos kas suklaidino, gal nugirdė, gal jaunimas mažai sportavo ir nuėjo klystkeliais?
Kai į tavo kiemą ateina „brolis“ ir atima tavo namus – tai netelpa į jokius vartus.
Dabar suprantu, kad toje šalyje, ir, deja, Donbase yra užaugusi laukinė orda, banda be moralės. Kyla minčių, jog čia kažkokia mutacija – gal jie ne žmonės?
Jei jie gali laisvai skersti ukrainiečius, kuriuos ką tik vadino broliais, kodėl jie turėtų sustoti ties Lietuvos ar Latvijos siena?
Aš baigiau dvi aukštąsias mokyklas, esu karys nuo jaunų dienų, 1990-aisiais pats priklausiau gaujai, kuri užsiiminėjo nešvariais dalykėliais. Visko gyvenime mačiau. Tačiau, kai į tavo kiemą ateina „brolis“ ir atima tavo namus – tai netelpa į jokius vartus. Tai – priešas.
