Majoras Linas Pakutka, kuris yra Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono štabo viršininkas, vaikšto pirmyn ir atgal palei išsirikiavusius karius. Jiems už nugarų plyti įsisenėjęs sniegas ir kuprotos pušų viršūnės, sudarančios nelygų horizontą prieblandoje. Vėjas taip staugia, kad majoro įsakymas šauti buvo vos girdimas.
Tamsoje pradeda švilpti vokiškų automatinių šautuvų G36s kulkos, kurios palieka nematomas skyles taikiniuose, stovinčiuose priešais lietuvių karius.
„Jeigu rytoj kas nors atsitiks, mes būsime pasiruošę, – paaiškina majoras Ernestas Gaigalas, kuris taip pat stebi pratybas. – Jeigu rytoj atsitiks kas nors tikrai blogo, mes nesudvejosime.“
Majoras L.Pakutka yra vienas iš naujojo Lietuvos kariuomenės prekės ženklo – Greitojo reagavimo pajėgų – vadų. Tai – pirmasis toks dalinys tarp NATO priklausančių Rytų Europos valstybių. Šių karių tikslas yra eliminuoti hibridines grėsmes, kurias dabar matome Ukrainoje.
„The New York Times“ straipsnyje cituojamas Jungtinio štabo viršininkas generolas Vilmantas Tamošaitis, kuris pabrėžė, kad Lietuva ir Ukraina turi tų pačių kaimynų, todėl kariuomenė turi būti pasiruošusi. Galima suprasti, kad jis turėjo mintyje Rusiją.
Amerikiečių žurnalistas paaiškino skaitytojams, kad Lietuvoje gyvena trys milijonai žmonių, kuriuos gina apie 8 tūkst. aktyvių karių, todėl šalis nėra pajėgi viena apsiginti nuo Rusijos: „Lietuviai neturi jokių iliuzijų“. Pustrečio tūkstančio Greitojo reagavimo pajėgų karių užduotis būtų sustabdyti užpuolikus, kol į pagalbą ateis NATO pajėgos.
Straipsnyje rašoma, kad Lietuvos geopolitinė padėtis yra unikali – kitos Baltijos šalys turi sieną su Rusija rytuose, o mūsų valstybė ribojasi su vakaruose esančia Karaliaučiaus sritimi. Tekste paaiškinama, kad tas regionas yra smarkiai militarizuotas, o Lietuva ir Rusija turi tranzito sutartį.
Lietuvos geopolitinė padėtis yra unikali – kitos Baltijos šalys turi sieną su Rusija rytuose, o mūsų valstybė ribojasi su vakaruose esančia Karaliaučiaus sritimi.
Be to, Lietuvoje rusų tautybės žmonių yra gerokai mažiau nei Latvijoje ir Estijoje, todėl toks etninis konfliktas kaip Ukrainoje yra sunkiai įsivaizduojamas.
„Ar iš tikrųjų manote, kad Rusijos pajėgų įsiveržimas į Lietuvą yra įmanomas?“, – majoro E.Gaigalo paklausė amerikietis žurnalistas.
„O kas žino? Mes turime būti pasiruošę blogiausiam. Viskas, ką aš žinau, yra ta, kad jei kas nors atsitiks, mes būsime pasirengę“, – laikraščiui „The New York Times“ sakė Lietuvos karininkas.
