„Noriu dalyvauti kovoje“, – sakė 33 metų inžinierius Romanas Suržikovas, armijos rezervininkas, kartu su daugeliu kitų žmonių antradienį atėjęs į ginkluotųjų pajėgų verbavimo įstaigą sostinės centre, nors ant jos durų buvo pakabintas užrašas „Uždaryta“.
„Ar dar nepaskelbė visuotinės mobilizacijos?“ – R.Suržikovas paklausė moters, dirbančios priimamajame.
Ukrainai priklausantis autonominis Krymo regionas pastarosiomis dienomis buvo faktiškai kontroliuojamos Kremlių palaikančių pajėgų, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė turintis teisę siųsti karius į tą pusiasalį, kurio daugumą gyventojų sudaro rusakalbiai. Tačiau jis neigė pranešimus, kad Rusijos kariai ten jau veikia.
„Kryme vyksta akivaizdi intervencija, ir nėra neįmanoma, kad ji taip pat vyks Ukrainos teritorijoje“, – R.Suržikovas sakė naujienų agentūrai AFP, aiškindamas, kodėl nori užsirašyti į kariuomenę.
Negaliu pasakyti, kad to laukiu, bet jeigu bus karas, turiu atlikti pareigą. Turime ginti šalį
„Negaliu pasakyti, kad to laukiu, bet jeigu bus karas, turiu atlikti pareigą. Turime ginti šalį“, – sakė jis, pridūręs, kad „10 mln. vyrų pasiruošę imtis ginklų“.
Kol kas jam buvo nurodyta palikti savo kontaktinę informaciją ir grįžti po kelių dienų. Kariuomenė mobilizavo tik dalį rezervininkų, o R.Suržikovas tarp jų nepateko.
Ukrainos armijoje visiška kovinė parengtis buvo paskelbta praeitą savaitgalį, kai Rusijos parlamentas suteikė V.Putinui leidimą pasiųsti pajėgas į Ukrainą, buvusią sovietinę respubliką.
Atsakydamas Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Parubijus sekmadienį paskelbė, kad Kijevas mobilizuos visus kariuomenės rezervininkus, siekiant užtikrinti Ukrainos saugumą ir teritorinį vientisumą.
Nors visuotinė mobilizacija nebuvo paskelbta, dėl to pranešimo sujudo šimtai jaunų vyrų visoje šalyje, pasiruošusių atlikti savo pareigą.
Televizijos reportažuose matėsi ilgos eilės prie verbavimo centrų. Gynybos ministerija atsisakė atskleisti naujienų agentūrai AFP, kiek žmonių užsirašė į armiją, sakydama, jog ta informacija yra įslaptinta.
Savanorių buvo daugiau, negu verbavimo biuras Kijevo centre galėjo priimti, todėl buvo nuspręsta jį uždaryti iki ketvirtadienio.
Verbavimo įstaigos darbuotojas Volodymyras Bykovskis, kuris pats užsirašė savanoriu, patvirtino, kad nuo savaitgalio labai padaugėjo užsirašyti į kariuomenę norinčių vyrų – tiek jaunų, tiek senų.
Paramą rodo ir bendrovės
Dauguma jų atvyksta savo iniciatyva, o ne gavę šaukimą, V.Bykovskis sakė rūkydamas prie pastato, ant kurio buvo iškelta žydros ir geltonos spalvos Ukrainos vėliava.
„Daugelis nusivylę, nes manė, kad mobilizacija jau vyksta – bet mes jų vis tiek prašome, kad palauktų; kad pašauksime juos, kai ateis laikas“, – pridūrė darbuotojas.
Daugelis nusivylę, nes manė, kad mobilizacija jau vyksta
Patriotinę iniciatyvą rodo ne vien žmonės, bet ir bendrovės – pavyzdžiui, siūlydamos kompiuterinę techniką Ukrainos kariuomenei, kuri yra mačiusi ir geresnių laikų.
Lyginant su Rusijos karinėmis pajėgomis, turinčiomis apie 845 tūkst. karių, Ukrainos kariuomenė turi šešis kartus mažiau karių, o jų įranga daugiausiai pasenusi.
Gyventojai tai žino, todėl „žmonės, žinoma, yra išsigandę – man irgi baisu“, neslėpė V.Bykovskis. „Tačiau tai reikia padaryti; tai mūsų pareiga“, – pridūrė jis.
Būtų gėda neateiti į armiją
Patriotizmo jausmas, nors ir esant nepalankioms aplinkybėms, regis, buvo nesvetimas ir 42 metų Dmytro Geržanui, kuris išėjo iš verbavimo įstaigos, palikęs savo kontaktinius duomenis.
„Jeigu padėtis labiau komplikuosis – kas žino, kaip pakryps reikalai, ką darys Rusija – mes turime prisidėti“, – aiškino jis.
Į kitą verbavimo centrą atėjęs savanoris, vardu Artūras, sakė jį užsirašyti paskatino atmintis apie beveik 100 protestuotojų, žuvusių per įnirtingus susirėmimus Kijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje, vadinamoje Maidanu, kurie vyko prieš nuverčiant prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių praeito mėnesio pabaigoje.
„Po to, kas įvyko, būtų gėda neateiti ir neužsirašyti į armiją“, – sakė 23 metų studentas.
„Manau, viskas bus išspręsta taikiai, nes visas pasaulis palaiko Ukrainą, o teisybė Ukrainos pusėje, – sakė jis. – Bet jeigu Putinas nuspręs pradėti karą prieš brolišką šalį, būsime pasiruošę ginti tėvynę.“
