„Ten baisu. Juk žinote MH17 Malaizijos keleivinį lėktuvą? Mano uošvis savo akimis matė dvi „BUK“ sistemas visai netoli katastrofos vietos likus porai valandų iki šios nelaimės“, – prisiminė karys.
Kaip gyventi vaikams tokioje aplinkoje? Artiomo sūnui dabar vos treji, o jis jau yra smarkiai įbaugintas karo. Vaikas jau turi nemažai žilų plaukų. Karo siaubas jį smarkiai palietė du kartus.
Vos praėjo pro girtų smogikų gaują, šie tiesiog dėl linksmumo pradėjo šaudyti į orą iš automatų.
Pernai gegužę vyko nuožmūs mūšiai šalia Donecko. Virš Artiomo šeimos namo apsisukinėjo kariniai naikintuvai. Jie kėlė tokį triukšmą, kad vaikui ilgam tai įsiminė.
„Karas – labai blogai“, – jau ne kartą tėvui sakė mažylis.
Artiomas pamena ne vieną siaubingą istoriją – pavyzdžiui, kuomet į Donecką atsivilko Strelkovo smogikai, Artiomo žmona ėjo į maisto turgelį nusipirkti produktų. Vos praėjo pro girtų smogikų gaują, šie tiesiog dėl linksmumo pradėjo šaudyti į orą iš automatų.
„Šūviai tratėjo vos per du metrus nuo mano vaiko. Banditai šitaip tiesiog linksminosi miesto centre. Vaikas iš baimės apsišlapino. Štai tuomet ir pastebėjau žilus plaukus vaiko galvoje“, – pasakojo Artiomas.
Vyras prie savo vaiko nesirengia jokių karinių drabužių, nerodo net menkiausio ginklo. Mažylis iškart pultų į paniką. Visai neseniai, neištvėrusi įtampos, Artiomo žmona jį paliko. Tiesiog išėjo su vaiku gyventi kuo toliau nuo šito siaubo.
Patarimas – pirktis ginklus
Artiomas yra kilęs iš derlinga žeme garsėjančio Poltavos regiono. Dabar gyvena Dniepropetrovske. Čia ūkis ne mažiau išvystytas.
„Visą gyvenimą įsivaizdavau, kad žmonės taip ir turi gyventi – tvarkingai dirbti ūkiuose arba užsiimti savo veikla miestuose“, – kalbėjo karys.
Apie kovą su Rusiją karys sako: „Neįsivaizdavau, kad galima kariauti su ta šalimi. Prisiminiau vieną vaikystės kelionę, kuri tik dabar man tarsi viską paaiškina.“
Lietuviai, pirkite ginklus. Jie atbėgs lyg tos išbadėjusios kiaulės.
Artiomui buvo dešimt metų, kai jis nukeliavo į Rusiją. Ten pamatė kaimą. Apžėlęs, išlaužytom tvorom: „Sėdėjau ant tiltelio ir pamačiau iš kaimo atbėgančią keistą gyvūnų gaują. Iš pradžių pamaniau, kad ten vilkai.
Pašokau nuo tiltelio ir perbėgau į kitą upės pusę. Netrukus pamačiau, kad atbėgo pulkas purvinų ir liesų kiaulių. Jos lyg laukinės bastėsi po kaimą ir ieškojo paėsti. Perkarusios ir susibūrusios į gaujas, kad lengviau išgyventų.“
Kaip atrodo ukrainietiškos kiaulės? Pas Artiomo senelį, Poltavoje, jos sverdavo ir 200 kilogramų su viršum. Švarios, ramios, laimingos ir visada priėdusios.
„Lietuviai, pirkite ginklus. Jie atbėgs lyg tos išbadėjusios kiaulės. Lyg sulaukėjusi orda. Su tokiais nesusitarsi, nepakalbėsi. Gali tik jėga apsiginti. Norite gyventi taip, kaip dabar gyvenate? Norite auginti vaikus ramybėje? Norite rūpintis savo ūkiu? Pirkite ginklus ir mokykitės šaudyti“, – karštai kalbėjo Artiomas.
