Ukrainos pasieniečiai po įnirtingų mūšių buvo priversti palikti keletą postų ir prarado daugiau nei 130 km sienos kontrolę, rašo Rusijos interneto portalas gazeta.ru. Kijevas oficialiai pareiškė, kad uždaryti 8 pasienio postai.
Pasieniečiai palieka užkardas
„Pasienio punkto „Marinovka“ rajone pasieniečiai aptiko keturis BTR šarvuočius, keturis sunkvežimius „KamAZ“, kurie buvo apginkluoti sunkiaisiais kulkosvaidžiais „Utes“, tris mikroautobusus su teroristais ir tris lengvuosius automobilius“, – ketvirtadienį pranešė Ukrainos pasienio tarnyba. Netrukus separatistai atakavo pasieniečius.
Vėliau pasienio tarnyba pranešė, kad pasieniečiams pavyko pamušti vieną „KamAZ“ sunkvežimį ir sunaikinti sunkųjį kulkosvaidį. Be to, ginkluotųjų pajėgų aviacija du kartus atakavo užpuolikų pozicijas. Penki pasieniečiai buvo sužeisti. Puolimą atremti pavyko tik tuomet, kai pasieniečiai sulaukė pastiprinimo.
Ginkluotų teroristų skverbimasis iš Rusijos į Ukrainos teritoriją tapo kasdiene pasieniečių problema. Net šią akimirką pasienio poste „Marinovka“ pasieniečiai kaunasi su teroristais, kurie juos atakuoja iš dviejų pusių.
Ketvirtadienio vakarą, pasak gazeta.ru, Ukrainos pasienio tarnybos vadovas Ihoris Lytvynas faktiškai pripažino, kad kariškiai nekontroliuoja sienos.
„Ginkluotų teroristų skverbimasis iš Rusijos į Ukrainos teritoriją tapo kasdiene pasieniečių problema. Net šią akimirką pasienio poste „Marinovka“ pasieniečiai kaunasi su teroristais, kurie juos atakuoja iš dviejų pusių: viena ginkluota gauja užpuolė iš Rusijos pasienio posto „Kuibyšev“ pusės, o kita – iš Ukrainos teritorijos“, – pareiškė I.Lytvynas.
Dėl separatistų atakų Ukrainos kariai naktį į birželio 4-ąją buvo priversti palikti „Stanično-Luhansk“, „Krasnodon“, „Biriukov“, „Sverdlovsk“ ir „Djakov“ pasienio postus. Vėliau jie paliko „Červonopartizansk“, „Dolžanskij“ ir „Krasnaja Mogila“ pasienio postus.
Ukrainos pasieniečiai be mūšio atidavė teroristams Luhansko srities Sverdlovsko mieste esančią bazę, rašo „Glavred“.
„Mus užblokavo. Prisistatė, kad jie – kazokų šimtinė. Vedėme derybas, bet derybininkų pavardžių nežinome. Mes susiruošėme ir išvažiavome iš bazės. Kas ten dabar, nežinau. Gali būti, kad jie užėmė bazė. Mes viską išsivežėme“, – teigė pasieniečių posto vadas Oleksandras Kovalenka.
Ukrainos pasieniečiai priversti bėgti į Rusiją
„Iš posto „Dolžanskij“ žmonės išėjo. Jie traukiasi per Rusiją. Nežinau, kiek žmonių paliko postą. Žmonės pasitraukė, kad liktų gyvi. Jie per Rusiją važiuoja namo į Ukrainą, nes tiesiai važiuoti į Ukrainą jie negali, separatistai nuolat puldinėja“, – gazeta.ru pasakojo 39 metų praporščikas Nikolajus, tarnavęs pasienio poste „Dolžanskij“.
Trečiadienį laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandas Turčynovas pareiškė, kad rytinė Ukrainos siena su Rusija pradedama uždaryti, kad pro ją nebūtų siunčiami ginklai ir teroristai.
Ketvirtadienį Vyriausybė pranešė, kad nutrauktas judėjimas per pasienio punktus „Dolžanskij“, „Krasnaja Mogila“, „Novoborovcy“, „Krasnopartizansk“, „Krasnodarskij“, „Severnyj“ ir „Marinovka“.
Separatistai perima sienos kontrolę
Tačiau ne visus šie pareiškimai įtikina.
„Sienos kontrolę perima vadinamosios „Luhansko liaudies respublikos“ ginkluotos formuotės, – konstatuoja Kijevo politologas Aleksejus Bliuminovas. – Būtent su tuo susiję separatistų bandymai išstumti pasieniečius ir pasienio užkardų šturmai.“
Sienos kontrolę perima vadinamosios „Luhansko liaudies respublikos“ ginkluotos formuotės.
„Pastarosiomis dienomis pasieniečiai paliko užkardas 130 km valstybės sienos teritorijoje Luhansko srityje. Per vieną naktį pro šią nesaugomą sienos dalį į Ukrainos teritoriją jau įvažiavo 15 „KamAZ“ sunkvežimių su teroristais. Jau šiandien jie ateis į pagalbą banditų gaujoms Donecko srityje“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė buvęs Ukrainos vidaus reikalų ministras Jurijus Lucenka.
Kai kurie ekspertai sako, kad net ir labai norėdama Ukraina dabar tiesiog nepajėgi „uždaryti sienos“ su Rusija, todėl Donecko ir Luhansko srityse reikia skubiai įvesti karinę padėtį. Bet ne visi su tuo sutinka.
„Dabar, kai vyksta antiteroristinė operacija, nemanau, kad yra prasmės įvesti karinę padėtį, nes tai tik duotų pagrindo manyti, kad operacija žlunga“, – sako Karinių programų centro vadovas Nikolajus Sungurovskis.
Tačiau jis sutinka, kad apsaugoti 1500 km ilgio Ukrainos ir Rusijos sieną pasieniečiai nepajėgūs.
„Du žmonės vienam kilometrui sienos – kokia gi čia apsauga?“ – retoriškai klausia ekspertas.
Be to, jo teigimu, Ukrainos pasieniečiai neturi sunkiosios karinės technikos, todėl mažai kuo gali pasipriešinti puikiai ginkluotiems separatistams bei teroristams.
Uždaryti pasienio punktai tarp Ukrainos ir Rusijos
Ukrainos pasienio tarnyba pentkadienį pranešė, kad laikinai uždaromi aštuoni pasienio punktai ant Ukrainos-Rusijos sienos.
Per šiuos punktus nebepraleidžiamas eismas tarp dviejų kaimyninių šalių.
