„Taip susiklostė likimas, kad mūšyje sausio 22 dieną mano šalyje mūsų ekipažui per vieną sekundę pasisekė labiau, nei jūsų sūnaus ekipažui. Mes tanką pamušėme, mechanikas vairuotojas buvo kontūzytas, jūsų sūnus, tanko vadas, nenukentėjo“, – rašo karys.
Anot jo, kai trys Rusijos kariai išsiropštė iš tanko, ukrainiečiams tereikėjo spustelti gaiduką ir iš jų būtų likęs tik prisiminimas: „Tačiau mes jų nežudėme – leidome pasitraukti. Jūsų sūnus tanke paliko telefoną su jūsų numeriu, todėl aš nusprendžiau parašyti šį laišką. Mūsų šalyje yra daug problemų, greičiausiai jūs apie jas žinote ar bent spėjate. Korupcija, įstatymų nepaisymas, nusikalstamumas, skurdas ir nedarbas smogė Ukrainai kaip vėžys.“
Tačiau, anot Aleksejaus, žmonės pavargo taikstytis. „Mes pradėjome kovoti už geresnį gyvenimą mums ir mūsų vaikams. Mes išvarėme savo prezidentą – „urką“ ir norime sukurti teisinę valstybę, tiesiog norime geriau gyventi. Pas mus nėra fašistų, mums vis vien, kokia kalba kalba mūsų piliečiai, mes nevalgome kūdikių, neprievartaujame pensininkių. Mes esam paprasti žmones. Mylime savo šalį, vaikus ir savo gyvenimą. Mes taikūs žmonės, niekada nieko nepuolėme“, – rašo jis.
„Prašau jūsų – geriau vėliau, negu niekad. Pasakykite savo sūnui viena – uždirbti pragyvenimui žudant kitus yra negerai. Lai jis važiuoja namo ir randa ten kitą darbą. Tegu jis kartu su savimi pasiima vieną ar du kareivius ir mums bus lengviau. Tegu jis taikiai pragyvena savo gyvenimą neužsikrovęs nuodėmės. Taikaus jums dangaus“, – laiške teigia Aleksejus.
Jis paprašė feisbuko naudotojų kuo plačiau paskleisti laišką, kad jį pamatytų Rusijos kario motina.