Didžiausių ginkluotės ir karinių paslaugų pardavėjų šimtuko bendra apyvarta mažėjo ketvirtus metus iš eilės – nuo 2013 metų ji sumažėjo 1,5 proc. iki 401 mlrd. dolerių (364 mlrd. eurų).
Lyderė buvo JAV bendrovė „Lockheed Martin“, kurios pardavimai 2014 metais padidėjo 3,9 proc. iki 37,5 mlrd. dolerių (34,2 mlrd. eurų).
Pirmajame 100-uke tebedominuoja Vakarų Europos ir JAV bendrovės, kurios užima 80 proc. rinkos. Tačiau Vakarų Europos ir JAV bendrovių pardavimai 2013–2014 metais sumažėjo 3,2 procento.
Vakarų Europoje „didelę dalį gynybos išlaidų sudaro įsigijimai, kurių stinga. Lengviau sumažinti pirkimus negu nurėžti atlyginimus – taigi, greičiausia priemonė yra tiesiog mažiau pirkti“, – sakė SIPRI Ginklų ir karinių išlaidų programos vyriausiasis tyrėjas Siemonas Wezemanas.
Tuo tarpu į SIPRI sąrašą įtrauktų 36 kitų bendrovių, įsikūrusių kitose šalyse, pardavimai padidėjo 25 proc., o šioje grupėje ypač sekėsi Rusijai, kurios ginkluotės pardavimai išaugo 50 procentų.
„Rusijos bendrovės yra ant bangos didėjant nacionalinėms karinėms išlaidoms ir eksportui“, – pažymėjo S.Wezemanas.
Per 2013–2014 metų laikotarpį 11 Rusijos bendrovių, įtrauktų į SIPRI sąrašą, bendros metinės pajamos padidėjo 48,4 procento.
Didžiausia šio sektoriaus bendrovė Rusijoje buvo „Almaz-Antej“, užimanti 11 vietą SIPRI sąraše – jos apyvarta buvo 8,84 mlrd. dolerių. Be kita ko, „Almaz-Antej“ gamina priešlėktuvinių raketų sistemas „Buk“, kuriomis pernai liepos 17 dieną buvo numuštas oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvas „Boeing 777“, skridęs virš Rytų Ukrainos.
Didžioji dalis Rusijoje pagamintos ginkluotės atiteko šalies ginkluotosioms pajėgoms, bet jos bendrovės taip pat turėjo stambių užsakovų kitose valstybėse, įskaitant Indiją ir Kiniją, kurios yra svarbios veikėjos šiame sektoriuje.
Maskva taip pat tiekė ginklus Sirijai nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo, nors dabar Damaskas jų gauna labai mažai, pažymėjo S.Wezemanas.
Jau beveik penkerius metus tęsiantis pilietiniam karui, per kurį žuvo bent 250 tūkst. žmonių, o dar milijonai buvo priversti tapti pabėgėliais, Sirija nebeturi finansinių išteklių pirkti ginkluotę iš Rusijos.
„Rusai iš esmės sako: susimokėkit, tada mes perduosime; priešingu atveju mes to nedarysime“, – sakė S.Wezemanas.
Rusijos gamybos ginklų pardavimų, regis, ne itin paveikė tarptautinės sankcijos, kurias Vakarų šalys paskelbė Maskvai po jos įvykdytos Krymo aneksijos 2014-ųjų kovą. Ginklų pramonės pareigūnai sako, kad sankcijos tik paskatino Rusiją ieškoti naujų rinkų ir kurti naujas technologijas.
Tačiau dėl konflikto su Rusija Ukrainos tiekiamos ginklų pardavimai sumažėjo 37,4 procento.
„Pastebimas Ukrainos bendrovių pardavimų sumažėjimas daugiausiai buvo nulemtas sumaišties, sukeltos konflikto Rytų Ukrainoje, Rusijos rinkos netekties ir vietos valiutos nuvertėjimo“, – pabrėžė S.Wezemanas.
Ukrainos valstybinė bendrovė „UkrOboronProm“ 2013 metais pagal pardavimų apimtis SIPRI sąraše užėmė 58-ąją vietą, o 2014 metais nukrito į 90-ąją. Jos pardavimai sumažėjo 50,2 proc. iki 840 mln. dolerių (767 mln. eurų). Kita ukrainiečių bendrovė – „Motor Sich“ – 2014 metais dar pateko į pirmąjį SIPRI šimtuką, bet vėliau visiškai iškrito iš sąrašo.
Tuo tarpu kylantys gamintojai toliau stiprino savo pozicijas.
Į pirmąjį šimtuką pateko dvi ginkluotę gaminančios Turkijos bendrovės: ASELSAN, 2014 metais padidinusi pardavimus 5,6 proc., bet nusmukusi iš 66-os vietos į 73-ąją, taip pat „Turkish Aerospace Industry“ (TAI), įšokusi į 89-ąją poziciją ir padidinusi pardavimus 15,1 procento.
2014 metais taip pat geriau sekėsi Pietų Korėjos bendrovėms, kurių pardavimai, lyginant su 2013-aisiais, padidėjo iš viso 10,5 procento.
Į SIPRI sėkmingiausių 100 gynybos sektoriaus bendrovių sąrašą pateko 15 Azijos gamintojų, neskaitant Kinijos firmų. Švedijos institutas nevertina Kinijos bendrovių, nes neturi patikimų duomenų apie jų rezultatus.
