Lietuvių karai paaiškino, kad turiu įsivaizduoti, jog šis apleistas pastatų kompleksas – svarbi radijo stotis, kurią užėmė ginkluoti separatistai, remiami išgalvotos priešiškos valstybės Udijos.
Sukilėlių vadas tuo metu buvo viename iš apleistų pastatų. Iš ten dirigavo hibridiniams išpuoliams rytinėje ir centrinėje Lietuvos dalyse.
Po kelių valandų, maždaug per pietus, kai separatistai ruošėsi pavalgyti ir pasitikrinti savo mobiliuosius telefonus, į apleistą pastatą pabiro garsinės granatos, pasklido akis graužiantys ir kosulį keliantys dūmai. Į kiemą įlėkė Lietuvos kariuomenės šarvuotas transporteris, iš kurio pabiro dešimtys gerai ginkluotų karių.
Imitaciniai šūviai ir sprogimai aidėjo apie valandą.
Galiausiai, kelios dešimtys sukilėlių turėjo apsimesti, kad guli ant žemės negyvi arba raitosi, „kruvinais“ delnais spausdami žaizdas, pagamintas iš plastiko, klijų ir netikro kraujo.
Taip baigėsi keturių dienų pratybos, per kurias treniravosi 2,5 tūkst. karių iš Lietuvos kariuomenės Greitojo reagavimo pajėgų.
Tai yra vienintelis toks dalinys Rytų Europoje, kuris buvo sukurtas šalinti hibridines grėsmes.
„Vice News“ stebėjo šiuos karių mokymus ne tik Lietuvos miestuose, bet ir štabuose.
Lietuva – karingiausia
Lietuva, tai – maža Baltijos šalis, kuri galvoja, kad gali tapti nauju Rusijos agresijos taikiniu.
Mes privalome būti pasiruošę, nes turime tuos pačius kaimynus kaip ir Ukraina, – prieš pusmetį amerikiečių laikraščiui „New York Times“ sakė lietuvių generolas V.Tamošaitis.
Apie tai kalba ir politikai, ir Lietuvos kariuomenės vadai. Tiesa, per pratybas priešiškai nusiteikusi šalis buvo vadinama Udija arba Rytais.
„Mes privalome būti pasiruošę, nes turime tuos pačius kaimynus kaip ir Ukraina“, – prieš pusmetį „New York Times“ sakė lietuvių generolas Vilmantas Tamošaitis, vadovaujantis Greitojo reagavimo pajėgoms.
Visos Baltijos jūros regiono šalys intensyviai stiprina gynybą, rengia pratybas, priima sąjungininkų karius ir ginkluotę, tačiau Lietuvos pozicija Rusijos atžvilgiu yra karingiausia.
Pavyzdžiui, kovo mėnesį Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė smarkiai suerzino Maskvą, kai pavadino Rusiją valstybe, turinčia terorizmo požymių.
Greitojo reagavimo pajėgos yra tik vienas iš to karingo nusiteikimo požymių. Tai – dvi batalionų dydžio kovinės grupės, kurias sudaro logistikos elementai, Specialiųjų operacijų pajėgų kariai, oro parama.
Lietuva padidino gynybos biudžetą, planuoja pirkti pėstininkų kovos mašinų, vokiškių savaeigių haubicų, kitos ginkluotės.
Be to, sugrąžino privalomąją karinę tarnybą ir gyventojams išdalino atmintines, kuriose aprašyta, kaip elgtis karo atveju.
Ruošiasi hibridiniam karui
Vieną vakarą apsilankiau Lietuvos kariuomenės generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre, kuris įkurtas Nemenčinėje – mieste, esančiame už Lietuvos sostinės Vilniaus, tarp išbarstytų miškų ir ambicingos architektūros užmiesčio namelių.
Ten sutikau lietuvių majorą Arną Mikailą. Jis parodė karo žaidimą, kuris vyko ant milžiniško, pamušalais apkalto stalo, ant kurio gulėjo didžiulis, grindų dydžio Lietuvos žemėlapis.
Ant jo mirgėjo įvairiaspalvės kartoninės piramidės, kurios žymėjo karinius ir civilinius vienetus.
Ant žemėlapio mirgėjo įvairiaspalvės kartoninės piramidės, kurios žymėjo karinius ir civilinius vienetus. Iš vienos žemėlapio pusės – lietuvių kariai, o iš kitos – ginkluoti separatistais, atėję iš išgalvotosios Udijos teritorijos.
Iš vienos žemėlapio pusės – lietuvių kariai, o iš kitos – ginkluoti separatistai, atėję iš išgalvotosios Udijos teritorijos, kurią realybėje atitiktų Kaliningrado sritis.
Majoras A.Mikaila paaiškino, kad, pagal karo žaidimo scenarijų, priešas Lietuvos sieną pažeidė taip, jog įsibrovimas net nebuvo užfiksuotas. Buvo siekiama sudaryti įspūdį, kad separatistų grupuotės priklauso ne Udijai, bet yra nepatenkinti Lietuvos piliečiai.
Tokiu būdu išgalvotoji Udija siekė, kad NATO negalėtų taikyti 5-ojo straipsnio. Juk užpuolimo nebuvo, tai esą yra vidinė Lietuvos problema, todėl Aljansas negali kištis.
Lietuvis majoras A.Mikaila sidabrine lazda parodė į kartonines piramides: štai Lietuvos kariuomenės daliniai, palikę savo kareivines ir dabar blokuojantys įvažiavimus į miestus, saugantys valstybės sieną, svarbius kelius.
Praėjusių metų gruodžio mėnesį Lietuvos vyriausybė priėmė nutarimą dėl ginkluotos jėgos panaudojimo taikos sąlygomis. Toks nutarimas buvo priimtas būtent dėl hibridinių grėsmių ir tokių separatistinių grupuočių, kurios tą vakarą veikė Nemenčinėje, karo žaidimo žemėlapyje.
Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas ne kartą sakė, kad svarbiausia karių užduotis – užkirsti kelią grėsmei dar prieš paskelbiant karo padėtį.
Udijos prezidentas – it V.Putinas
Taigi, ko nori šitie Udijos remiami separatistai, paklausiau majoro A.Mikailos, kai lankėmės Nemenčinėje.
Pasak žvalgybos informacijos, nusikalstamos grupuotės siekia sukelti ginkluotą konfliktą dėl Rytų Lietuvos nepriklausomybės, – paaiškino Lietuvos karininkas.
„Pasak žvalgybos informacijos, nusikalstamos grupuotės siekia sukelti ginkluotą konfliktą dėl Rytų Lietuvos nepriklausomybės“, – paaiškino karininkas.
Pasirodo, kad apleistos skerdyklos pastate buvęs sukilėlių lyderis turi net vardą. Jis – prezidentas Antanas LaPat. „Žmonės juo tiki, nes jis teigia, kad sugrąžins „tradicines“ vertybes“, – apie pratybų scenarijų pasakojo lietuvių kariai.
Paklausiau, ar separatistų prezidentas nuotraukose irgi vaizduojamas pusnuogis (aliuzija į Vladimiro Putino įvaizdį, – 15min.lt past.)?
Lietuvos kariai sukikeno.
Tai, kad Rusija kelia grėsmę Lietuvai, čia nėra naujiena. Apie tai šioje šalyje žino visi, kurie bent kiek išmano istoriją. Lietuvoje vis dar yra gyvų žmonių, kurie prisimena sovietinę okupaciją, išgyveno smurtą, trėmimus, išvengė žudynių.
Lietuvos kariuomenės majoras Linas Pakutka kartą sakė, kad skaudžios istorijos pamokos padarė lietuvius mažiau jautrius Rusijos propagandai.
Lietuvos kariuomenės majoras Linas Pakutka kartą sakė, kad skaudžios istorijos pamokos padarė lietuvius mažiau jautrius Rusijos propagandai.
„Todėl aš manau, kad mes esame labiau lojalūs savo valstybei nei Ukrainos pajėgos“, – sakė jis, kai per pietus kimšome dešreles su burokėliais.
Tačiau kiti prie pietų stalo sėdėję kariai nerimavo, kad Udijos prezidentas Antanas LaPat ir jo penktoji kolona gali priversti dalį lietuvių istoriją interpretuoti savaip: „Jis sako, kad Udija atneš tvarką, atkurs senąsias „vertybes“. Jie jaučia nostalgiją tiems laikams.“
