Akivaizdu, kad Lietuvos sostinės gyventojai karinio konflikto atveju atsidurtų nepavydėtinoje padėtyje. Slėptuvės apleistos, išplėštos, kai kurių įėjimai užvirinti. Kita vertus, nedaugelis gyventojų žino, kaip į slėptuves patekti ir kur jos yra.
Kaip pasakojo TV3 „Žinios“, Vilniaus savivaldybės atstovai teisinasi, kad slėptuves išparduoti nuspręsta dar tada, kai Rusija nekėlė tokios didelės grėsmės.
Slėptuvė Mokslininkų name
Viena tokių slėptuvių buvo įrengta pačiame Vilniaus centre – prie Baltojo tilto esančio vadinamojo Mokslininkų namo rūsyje. Į slėptuvę galima patekti per didžiules sunkias duris. Ant jų puikuojasi rusiški užrašai. Kadaise čia nuo branduolinio sprogimo ar cheminio ginklo galėjo pasislėpti apie 150 žmonių. Slėptuvėje dar žymūs sanitarinių mazgų ir ventiliacijos pėdsakai. Patalpoje liko ir iš storo metalo pagamintos metalo talpyklos geriamam vandeniui saugoti. Sovietmečiu funkcionavo du požemiai išėjimai, kurie išlikę iki šiol.
Deja, per Nepriklausomybės metus ši slėptuvė buvo išplėšta, metalo mechanizmai pavogti. Liko tik anglies kapsulės dujokaukėms.
Vilniaus savivaldybė turi 10 tokių slėptuvių. Kitos įstaigos – taip pat dar kelias. Tačiau slėptuvės ne renovuojamos, o parduodamos. Už metalo vagių išplėštą slėptuvę Mokslininkų name aukcione prašoma 100 tūkst. litų (28 962 Eur.).
Už metalo vagių išplėštą slėptuvę Mokslininkų name aukcione prašoma 100 tūkst. litų.
Civilių gelbėjimą ir evakuaciją organizuojantysugniagesiai tvirtina, kad savivaldybė privalo užtikrinti, jog bent ketvirtadalis gyventojų nelaimės atveju gautų prieglobstį. Tačiau jis dabar suteikiamas ne slėptuvėse, o kolektyvinės apsaugos statiniuose. Pavyzdžiui mokyklose.
Ugniagesių gelbėtojų departamento Civilinės saugos tarnybos viršininkas Jūris Targonskas sako, kad, pasikeitus situacijai, neįmanoma greitai parinkti pastatų, kurie tiktų slėptuvėms. Dar prieš 2008 m. buvo atliktas tyrimas ir nustatyta: trūksta 120 mln. litų (34,75 mln. Eur) vien tam, kad būtų atstatytos sovietmečio slėptuvės ir būtų galima paslėpti apie 6 proc. gyventojų. Tačiau tokių pinigų tuomet nebuvo skirta.
Slėptų gyventojus kaimyninėse šalyse?
Ugniagesiai tvirtina, kad, užpuolus priešui, būtų pasirinkta kitokia evakuacija – į kaimynines šalis.
Trūksta 120 mln. litų vien tam, kad būtų atstatytos sovietmečio slėptuvės ir būtų galima paslėpti apie 6 proc. gyventojų.
„Pagal situaciją ir spręstume, per Lenkiją ar Latviją evakuoti gyventojus“, – sako J.Targonskas.
Gynybos specialistai teiga, kad nuo bombardavimo saugiausia slėptis rūsiuose ir požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse.
O mokyklų pastatai nuo raketų ar bombų menkai apsaugotų.
