„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Vladimiro Putino raketos Iraną gali paversti neįveikiamu

Metų metus Baracko Obamos komanda džiūgavo, kad pavykdavo į Irano rankas neatiduoti pažangios Rusijos raketos. Dabar Kremlius staiga pradeda demonstruoti begalinį norą ją parduoti Teheranui. Susitarimas su Iranu dėl jo branduolinės programos geriau jau suveiktų, nes Kremliui panaikinus sankcijas Iranui dėl galingos oro gynybos sistemos įsigijimo, smūgis iš oro Teherano branduolinių ginklų gamykloms taptų beveik neįmanomu, rašo Dave'as Majumdaras iš „The Daily Beast“.
Irano ir Rusijos prezidentai
Irano ir Rusijos prezidentai / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Kai Iranas gaus naują ginklą – „Almas-Antei S-300PMU-1“, dar žinomą kaip „SA-20 Gargoyle“, JAV turėtų kliautis vien savo nedidele, pagal „stealth“ technologiją (ji naudojama siekiant sumažinti objektų aptikimo radarais galimybę) sukurtų karo lėktuvų flotile, jeigu norėtų surengti antskrydžius prieš objektus Irane tuo atveju, jei Teheranas nuspręs nesilaikyti įsipareigojimų ir toliau gamintis branduolinį ginklą. Tačiau net ir šiems karo lėktuvams tektų be galo sunki užduotis.

„Priklausomai nuo to, kur S-300 būtų dislokuotos, tai galėtų būti labai sudėtinga. Persijos įlanka būtų įdomi vieta skridimui, – „The Daily Beast“ sakė aukšto rango gynybos pareigūnas, turintis patirties su skirtingais „stealth“ tipo lėktuvais. – Šios naujos raketos žemė-oras viską komplikuotų. Tai – didelis žingsnis.“ 

Rusijos žiniasklaida paskelbė, kad prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė įsakymą, kuriuo leido Iranui parduoti S-300 oro gynybos sistemą. Iranas skelbia, kad raketas iš Rusijos gaus dar šiais metais

Spjūvis Vakarams, kuris padės gelbėtis iš ekonominių bėdų

JAV valdžia daug metų intensyviai dirbo su Rusija, kad užkirstų kelią šios sistemos pardavimui Teheranui. 2010 m. sugebėjimas įtikinti V.Putiną neparduoti šių raketų Iranui buvo vadinamas viena didžiausių B.Obamos administracijos pergalių užsienio politikoje. Daugeliu atžvilgių tai buvo vienas iš esminių aspektų, kurie leido prabilti apie santykių su Maskva atšilimą anuomet, teigia Heather Conley, Rusijos ekspertė Strateginių ir tarptautinių studijų centre Vašingtone.

„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Lavrovas ir Hillary Clinton 2009 m.
„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Lavrovas ir Hillary Clinton 2009 m.

Žinoma, nuo tų laikų santykiai su Rusija atšalo beveik iki Šaltojo karo laikų priešiškumo lygio. Kremliaus prioritetu vėl tapo Amerikos politikų gyvenimo apsunkinimas. „V.Putino dabar vykdoma politika yra priminimas Vašingtonui ir kitoms Vakarų sostinėms, kad jie dar turi kortų šiame žaidime“, – teigia H.Conley.

Kitas veiksnys, kuris gali motyvuoti Maskvą – Rusijos ekonomikai byrant, šaliai reikia bet kokių ekonominių stimulų. Skelbiama, kad iš sandėrio su Iranu Rusija gautų daugiau nei 800 mln. JAV dolerių.

Iš sandėrio su Iranu Rusija gautų daugiau nei 800 mln. JAV dolerių.

Praėjusiais metais analitikai prognozavo, kad jeigu JAV sankcijos Rusijos ekonomiką pernelyg užverš, Kremlius į jas galėtų atsakyti parduodamas S-300 raketas Teheranui.

2014 m. apie tai „The Daily Beast“ kalbėjo Demokratijų gynybos fondo vykdomasis direktorius Markas Dubowitzas: „Jeigu V.Putinas pakankamai supyks dėl Vakarų finansinių bausmių Rusijai, jis gali imtis S-300 sandėrio“.

Kremliaus sprendimas dabar siunčia žinią Teheranui, kad su sankcijomis, kurios privertė Iraną sėsti prie derybų stalo, baigta – net anksčiau nei pasirašytas galutinis susitarimas. 

Didžioji dalis JAV karo lėktuvų būtų beverčiai?

Žvelgiant iš karinės pusės, S-300 raketų pardavimas Iranui aiškiai meta iššūkį JAV pozicijai, kad jeigu Iranas bandys išsisukinėti nuo įsipareigojimų, JAV galėtų imtis bet kokių priemonių jį nubausti. Galingos gynybos sistemos dislokavimas Irane baudžiamuosius antskrydžius padarytų itin sudėtinga užduotimi.

Daug pareigūnų iš JAV karinių oro, jūrų pajėgų sutinka, kad Rusijos raketinės sistemos pardavimas dideles teritorijas paverčia neskraidymo zona įprastiems naikintuvams, tokiems kaip F-16 ar „F/A-18 Hornet“.

Tas daiktas yra žvėris, ir tu nenorėtum prie jo prisiartinti.

Tik itin pažangūs pagal „stealth“ technologiją sukurti karo lėktuvai, tokie kaip 2,2 mlrd. JAV dolerių kainuojantis „B-2 Spirit“ (kurių JAV turi 20) ir „F-22 Raptor“ galėtų saugiai imtis užduočių teritorijoje, kurią saugo S-300. Pentagono 400 mlrd. JAV dolerių kainuosiantis „F-35 Joint Strike Fighter“ galiausiai irgi galės vykdyti operacijas tose zonose.

Tačiau „The Daily Beast“ šaltiniai gynybos sektoriuje vieningai tvirtina, kad joks karo lėktuvas negalės ilgesnį laiką veikti gerai ginamoje teritorijoje.

Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkų korpuso vyr. lakūnas teigia, kad jeigu Rusija Iranui pristatys S-300 raketas, tai iš pagrindų pakeis JAV karo planus. „Tai visiškai keičia planus visiems ketvirtos kartos lėktuvams (kaip F-15, F-16 ir F/A-18). Tas daiktas yra žvėris, ir tu nenorėtum prie jo prisiartinti“, – sakė jis.

Izraelis negalės duoti atsako Iranui

S-300 sandėris taip pat panaikintų bet kokią galimybę Izraeliui imtis vienašališkų veiksmų prieš Iraną, pažymi vienas JAV karinių oro pajėgų vadas. Izraelio karinės oro pajėgos negalėtų atakuoti Irano tol, kol negautų F-35 karo lėktuvo.

„Mane juokina rusai, kai sako, kad tai yra tik gynybinė sistema, kuria negalima nieko pulti – įskaitant ir Izraelį, – „The Daily Beast“ sakė aukšto rango pareigūnas. – Tačiau ji Iraną apsaugo nuo Izraelio ir bet kurios kitos šalies, neturinčios penktos kartos karo lėktuvų. Kitaip sakant, turėdamas S-300 Iranas gali ir toliau daryti ką nori ir nebijoti, kad kas nors kitas be JAV galėtų jį pulti. Nuostabus šachmatų ėjimas...“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./S-300 raketinė sistema.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./S-300 raketinė sistema.

Tačiau net kai Izraelis gaus F-35, šis „stealth“ naikintuvas gali panešti dvi 900 kg bombas, kurių tikriausiai neužtektų geriausiai įtvirtintiems Irano taikiniams sunaikinti. Kai kurioms Irano gamykloms tikriausiai reikėtų 14 tūkst. kg bombos „GBU-57A/B Massive Ordnance Penetrator“, kurią panešti gali tik amerikiečių B-2 „stealth“ bombonešis. 

Rusija atkirtinėja JAV visame pasaulyje

Ataka prieš Irano branduolinius įrenginius būtų buvusi sudėtinga užduotis net ir esant pačioms palankiausioms aplinkybėms, teigia kitas JAV karinių oro pajėgų pareigūnas.

Taikiniai yra giliai po žeme, dėl to būtų sunku juos sunaikinti bombomis. Be to, jie išbarstyti po visą šalį. Maža B-2 „stealth“ bombonešių flotilė turėtų nuveikti didžiąją dalį darbo, nes tik jie gali panešti ginklus, tinkamus atakuoti šiuos taikinius. S-300 dislokavimas šį ir taip pavojingą darbą paverstų daug sunkesne užduotimi.

Tačiau ekspertai pabrėžia, kad svarbiausia – kiek ir kur bus įtaisyta S-300 raketų. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad ši sistema yra mobili ir nedelsiant gali būti pradėta perdislokuoti.

Mano nuomone, mus atkirtinėja greičiau nei mes įstengiame susivokti, – sakė aukšto rango pareigūnas.

Jeigu vienoje vietoje yra daug S-300 raketų, net ir „stealth“ naikintuvais, tokiais kaip B-2 ir F-22, skrendantiems pilotams misija taptų itin sudėtinga.

„Jeigu jos bus tankiai dislokuotos visoje šalyje, tuomet nesvarbu, ką tu siųsi – tai bus didelis iššūkis“, – sakė karinių oro pajėgų pareigūnas.

Tačiau nerimą kelia ne tik Iranas. Jeigu Rusija ir Kinija ir toliau pardavinės pažangias oro gynybos sistemas visame pasaulyje, absoliuti dauguma dabar JAV turimų karo lėktuvų negalės imtis misijų daugelyje vietų.

„Mus labai neramina staigus galingų raketų žemė-oras dislokavimas Kryme, Kaliningrade, Irane, jeigu tai yra tiesa, – sakė aukšto rango karinių oro pajėgų pareigūnas. – Mano nuomone, mus atkirtinėja greičiau nei mes įstengiame susivokti.“

Galimybės apgauti sistemą – itin rizikingos

S-300 yra mobili sistema, todėl gali būti dažnai ir operatyviai perdislokuojama.

Tačiau yra būdų, kaip senesnės kartos karo lėktuvai, neturintys „stealth“ technologijos, vis tiek galėtų kautis teritorijose, kurias saugos šios naujos raketos. Nors tai būtų ir labai rizikinga.

Vienas būdų – panaudoti nedidelius dronus, kurie turėtų signalų trukdymui skirtus siųstuvus ir galėtų suklaidinti S-300 radarus, sukuriant klaidingus taikinius. Tuo pat metu ilgojo nuotolio raketomis būtų sunaikinamos Rusijos sukurtos oro gynybos sistemos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./JAV bombonešis B-2
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./JAV bombonešis B-2

Taip pat labai pasitarnautų ir karinio jūrų laivyno turimas orlaivis su signalų trukdymo įranga, kuris S-300 galėtų aptikti ir suklaidinti iš toli. 

Tačiau problema ta, kad S-300 yra mobili sistema, todėl gali būti dažnai ir operatyviai perdislokuojama – JAV pilotai niekada negalės būti tikri, kur yra šios raketos. „Žinoma, taip, tu gali ją sunaikinti su tinkama sparnuotąja raketa, – teigia analitikas Markas Gunzingeris. – Tačiau tam reikia, kad S-300 paleidėjas išliktų toje pačioje vietoje po to, kai būtų į jį paleista sparnuotoji raketa.“ 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“