Papildyta 14.03 val. Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtam įstatymo projektui, kurio priėmimas būtinas, siekiant šiemet pakviesti kariuomenės šauktinius.
Įstatymo pakeitimą siūloma Seime svarstyti skubos tvarka pavasario sesijos metu.
Įstatymo projektu numatomas šiemet nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičius - nuo 3000 iki 3500, taip pat didinamas ribinis bendras karių skaičius.
Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko teigimu, pirmieji kvietimai į kariuomenę jaunuolius nuo 19 iki 26 metų turėtų pasiekti rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais.
„Aš manau, kad amžius 19-26 yra labai tinkamas ir juo galima pasinaudoti, užtenka tiek ir jaunuolių, kad surinktume tuos 3 tūkst.“, - „Žinių radijui“ trečiadienį sakė ministras.
Dabar Karo prievolės įstatyme numatyta, kad į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą gali būti šaukiami asmenys nuo 19 iki 26 metų, o aukštųjų mokyklų absolventai – iki 38 metų.
Valstybės gynimo taryba siūlo šaukimą grąžinti penkeriems metams.
Valstybės ir kariuomenės vadovai teigia, kad šauktiniai būtini, siekiant užpildyti kariuomenės dalinius ir parengti rezervą.
Šauktinių buvo atsisakyta 2008 metais, jie grąžinami reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje.
Papildyta 16.01 val.
Pasak krašto apsaugos viceministro Antano Valio, šauktinių rengimui šiemet reikėtų 20 mln. eurų, bet juos numatoma rasti iš jau sistemai skirto finansavimo.
„Mes nurodome 20 mln. eurų (...). Mes turime pradžią padaryti, reiškia, kad daugiau investicijų reikia. Kitais metais reikės mažiau“, - sakė krašto apsaugos viceministras Antanas Valys.
Jis taip pat aiškino, kad jau dabar įstatymuose yra saugiklių, kad darbdaviai negali atleisti privalomąją karo tarnybą atliekančių darbuotojų. Tuo metu dėl paskolų mokėjimo atidėjimo pašauktiems asmenims jis tikisi bankų geranoriškumo.
„Bankai, manau, šiuo atveju geranoriškai turi spręsti tuos klausimus, mes negalime - Vyriausybė, Seimas - įpareigoti bankus, kai jie sudaro individualias sutartis dėl paskolų teikimo“, - dėstė jis.
Kvies į kariuomenę antroje metų pusėje
Pasak kariuomenės vado Vytauto Jono Žuko, jei įstatymas bus priimtas Seime, pirmuosius jaunuolius nuo 19 iki 26 metų devynių mėnesių mokymams ketinama pakviesti antroje šių metų pusėje, pirmiausia – savanoriškumo pagrindu.
Pirmuosius jaunuolius nuo 19 iki 26 metų devynių mėnesių mokymams ketinama pakviesti antroje šių metų pusėje, pirmiausia – savanoriškumo pagrindu.
Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko teigimu, kvietimai turėtų prasidėti rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais.
„Aš manau, kad amžius 19-26 yra labai tinkamas ir juo galima pasinaudoti, užtenka tiek ir jaunuolių, kad surinktume tuos 3 tūkst., o visi kiti dalykai tikrai yra svarstytini“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė ministras.
Dabar Karo prievolės įstatyme numatyta, kad į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą gali būti šaukiami asmenys nuo 19 iki 26 metų, o aukštųjų mokyklų absolventai – iki 38 metų.
Anot J.Oleko, šauktiniai galėtų būti atrenkami ne tik pagal amžių ir sveikatą, bet ir pagal šeiminę padėtį.
„Aš manau, kad šities du (kriterijai turėtų būti) – amžius, sveikata, ir, kadangi mes norime turėti valstybės gynėjų ir šiaip mažėjančios mūsų tautos piliečių, gali būti (išimtis) jaunos šeimos, kurios augina vieną, du, o gal net ir tris vaikus – kad jie būtų atleidžiami“, – svarstė J.Olekas, pažymėjęs, kad detaliau diskutuoti apie išimtis bus galima Seimui priėmus principinį sprendimą, kuriam reikalingą projektą Vyriausybė ir svarstys trečiadienį.
Jauni tėvai, auginantys vieną, du, o gal net ir tris vaikus, gali būti atleisti nuo tarnybos.
Valstybės gynimo taryba siūlo šaukimą grąžinti penkeriems metams.
Valstybės ir kariuomenės vadovai teigia, kad šauktiniai būtini, siekiant užpildyti kariuomenės dalinius ir parengti rezervą.
Šauktinių buvo atsisakyta 2008 metais, jie grąžinami reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje.
