Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Vyriausybėje bus aptarta civilinių slėptuvių būklė

Vyriausybė penktadienį rengia pasitarimą dėl civilinių slėptuvių būklės šalyje.
Sovietų bunkeriai
Sovietų bunkeriai. / T.Bručo / dienraščio „15 minučų“ nuotr.

Vidaus reikalų ministro patarėjas Valdas Kaminskas BNS sakė, kad Ministrų kabinetui bus pristatyta, kiek ir kokių slėptuvių trūksta, ką reikėtų nuveikti šioje srityje.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininko pareigas laikinai einantis Ernestas Trunovas BNS sakė, kad šiuo metu pagal slėptuvių koncepciją civiliai gyventojai neturėtų slėptis bunkeriuose, todėl apie jų trūkumą diskutuoti nereikėtų.

Šiuo metu pagal slėptuvių koncepciją civiliai gyventojai neturėtų slėptis bunkeriuose, todėl apie jų trūkumą diskutuoti nereikėtų.

„Tokių slėptuvių, kaip jos buvo suprantamos anksčiau ir kokia buvo koncepcija anksčiau, ir nereikia. Jos niekada iš esmės tinkamai neatliko savo funkcijos, išlaikymas jų buvo brangus ir būtų suvalgę labai daug biudžeto lėšų, jeigu būtų likusios ir išlaikomos. Dabar yra pasirinktas kitas variantas – gyventojams apsaugoti yra taikomi kolektyvinės apsaugos statiniai, tai šiek tiek kitokio pobūdžio statiniai nei buvo anksčiau suprantama“, – sakė PAGD atstovas.

Jo teigimu, šiuo metu daugiausia kalbama apie esamos infrastruktūros išnaudojimą laikinai gyventojų apsaugai. Jo teigimu, laikinam prieglobsčiui galima pritaikyti tiek visuomeninius, tiek privačius statinius.

„Niekas nedraudžia įsirengti tvirtesnį rūsį“, – kalbėjo E.Trunovas.

Pasak jo, tradiciškesnių slėptuvių reikalavimas šiuo metu išliko tik valstybės ir savivaldybių institucijų operacijų centrams, kurie valdytų ekstremalią situaciją.

Gyventojams apsaugoti yra taikomi kolektyvinės apsaugos statiniai, tai šiek tiek kitokio pobūdžio statiniai nei buvo suprantama anksčiau.

PAGD atstovo aiškinimu, bunkerių Lietuvoje niekada nebuvo pakankamai, kad juose galėtų slėptis civiliai.

„Jie galbūt būtų veiksmingi, bet skaičius žmonių, kiek buvo numatyta juose apsaugoti, buvo nedidelis, jų išsidėstymas nebuvo patogus. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, kai visi karo grėsmes dabar akcentuoja, jeigu būtų kažkoks apšaudymas vieno namo, kito ar rajono, tai reikėtų žmonėms bėgti iš vieno rajono galo į kitą, kad pasislėptų. Tai yra nesąmonė ir nesaugu – iš viso tokiu atveju nereikėtų eiti iš uždarų patalpų“, – aiškino jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos