Apie tą SAB‘ą vienas iš jo kolegų – Robertas Barfieldas 1967 metais net parašė ketureilį:
To his men Sab seemed like a father. Savo vyrams Sab buvo kaip tėvas.
He gave hell with a look of his eyes. Vien tik žvilgsniu jis užkurdavo „peklą“.
But whenever his troops were in trouble, Bet vos tik kariai jo paklius į bėdą,
You could count on his being close by. Būk tikras, kad jis bus šalia.
 |
| arlingtoncemetery.net nuotr./Walter James Sabalauski |
Taigi, šis pasakojimas apie seržantą majorą Walterį Jamesą Sabalauski (Vladislovas Sabaliauskas). Jis, būdamas išeivis iš Lietuvos, JAV kariuomenėje tarnavo tris dešimtmečius: nuo 1941 m. birželio 3 d. iki 1972 m. balandžio 1 dienos. JAV jo vardu yra pavadintas vienas iš kariuomenės desantininkų mokymo centrų.
Tarp gausybės W. J. Sabalauski karinių apdovanojimų puikuojasi antras pagal svarbą JAV karinis apdovanojimas – Kryžius už pasižymėjimą (angl. Distinguished Service Cross), įteiktas už ypatingą narsą rizikuojant savo gyvybe mūšyje.
Žemaitis sulenkinta pavarde
Apie W. J. Sabalauski ankstyvą vaikystę yra labai nedaug informacijos, nes tikruosius duomenis apie jį trukdo rasti polonizuotos pavardės variantų įvairovė. Kaip apie mūsų herojų rašo Henry L. Gaidis straipsnyje „Lithuanian American war hero“ (liet. „Amerikos lietuvis – karo didvyris“), 1910 m. kovo 31 d. Tytuvėnuose Eleonorai ir Vladislovui (vėliau – Viljamui) Sabaluski (Sabaliauskams) gimė sūnus Vladislovas. Vėliau jis pasivadino Valteriu (angl. Walter).
Tomas Sadauskas, Amerikos lietuvis geneologas atliko išsamius tyrimus ir nustatė, kad Sabaliausko pavardės sulenkinti varintai yra Sabaluski, Sabalauski, Sabalauskas, Sobolewski, Sobelewski ir Sabelewski. Šie tyrimai palengvino duomenų apie Valterio Sabalauski paiešką.
Carinei Rusijai priklausiusios Lietuvos žmonėms buvo sunku išgyventi, trūko dirbamos žemės, todėl W. Sabalauski tėvai, ieškodami geresnio gyvenimo, emigravo į JAV. Pirmiausia į Ameriką apie 1911–1912-uosius išvyko jo tėvas, po metų – motina, o mažasis Vladislovas buvo paliktas giminėms Lietuvoje. Jo motina Eleonora grįžo į Lietuvą 1913 metais. Tačiau prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas ir vėliau vykusios Lietuvos nepriklausomybės kovos sutrukdė E. Sobelewskai su vaikais kuo greičiau vėl išvykti į JAV.
Vis dėlto 1921 m. lapkričio 20 d. E. Sobelewska su dviem sūnumis – 11 metų Vladislovu ir 6 metų Stanislovu – atvyko į JAV. Šeima apsigyveno Čikagoje. Vladislovas (toliau tekste – Walteris), būdamas agresyvaus būdo berniukas, pradėjo lankyti bokso treniruotes. 1929–1937 metais jis boksavosi profesionaliai. Iš 33 bokso kovų, kuriose dalyvavo, nugalėjo 31 priešininką, taigi – pralaimėjo tik dvi kovas.
Tuo laiku JAV buvo dar vienas labai gerai žinomas boksininkas – nuo 1932 iki 1933-iųjų Amerikos sunkiojo svorio bokso čempionas Jackas Sharkey – vienas iš Walterio idealų.
Deja, boksininko karjerą Walteriui teko nutraukti dėl eismo įvykyje patirtų traumų. Tačiau tai jam nesutrukdė pasirinkti ne mažiau agresija pasižyminčią ir su adrenalino prieskoniu siejamą profesiją – tarnybą kariuomenėje.
Be to, kariuomenė garantavo nuolatines pajamas, o jų labai reikėjo šeimą su Bernice Petkus sukūrusiam jaunam Amerikos lietuviui.
Karinė tarnyba – nuo eilinio iki vadovybės seržanto majoro
1941 m. liepos 3 d. W. J. Sabalauski įstojo į JAV kariuomenę. Pirmiausia jį apmokė kaip radijo operatorių (ryšininką) ir pėstininką. 1942 metais jis buvo nusiųstas į Ramiojo vandenyno kovų zoną. Ten, jau turėdamas pirmos klasės seržanto (angl. Sergeant first class) karinį laipsnį, dalyvavo mūšiuose Saliamono salose, Gvadalkanalyje ir Filipinuose. Per šią karinę kampaniją W. J. Sabalauski gavo pirmąją iš aštuonių Bronznių žvaigždžių už drąsą ir pirmąjį iš keturių „Purpurinės širdies“ medalių už sužeidimą mūšyje.
 |
| arlingtoncemetery.net nuotr./Walter James Sabalauski rikiuotėje |
Į JAV jis grįžo 1945-ųjų balandį ir tų pačių metų birželio 25 d. buvo garbingai išleistas iš tarnybos. Tačiau po trejų metų (1948 m. kovo 18 d) W. J. Sabalauski vėl grįžo tarnauti.
Prasidėjus Korėjos karui, Walteris, jau kaip vyresnysis seržantas (angl. Master Sergeant), nuo 1951 m. kovo mėn. iki 1952 m. kovo mėn. tarnavo 187-ojoje pulko kovinėje grupėje ir 25-ajame pėstininkų pulke Korėjoje. Vėliau iki 1960 m. lapkričio mėn. tarnavo Šiaurė Karolinoje 325-ajame pėstininkų pulke Fort Brage.
W. J. Sabalauski teko tarnauti ir Europje: 1960 m. lapkričio mėn. jis buvo paskirtas į 504-ąjį ir 509-ąjį pėstininkų pulkus Vakarų Vokietijoje. Ten išbuvo iki 1963 m. spalio mėnesio. Vėliau, grįžęs į JAV, porą mėnesių mokėsi, kaip kovoti su sukilėliais, Specialioje karo meno mokykloje (angl. Special Warfare School) Fort Brage. Įgytas žinias Walteris pritaikė 1963 m. gruodį, kai su 32-uoju Vietnamo reindžerių batalionu metams išvyko tarnauti kaip patarėjas į Pietų Aziją.
 |
| stripes.com nuotr./Walter James Sabalauski (dešinėje) kalbasi su Paulu B. Huffu. Pietų Vietnamas, 1967 m. liepa |
1965 m. sausį W. J. Sabalauski grįžo į 325-ąjį pėstininkų pulką Fort Brage ir čia tarnavo iki 1966 m. balandžio mėnesio. Per tą laiką dar buvo nusiųstas paremti invazijos į Dominikos Respubliką (1965 m. balandžio–rugsėjo mėn.).
Po šios misijos Walteris vėl grįžo į Pietų Vietnamą jau kaip seržantas majoras ir buvo 502-ojo pėstininkų pulko 2-ojo bataliono viršila. Paskui iki 1967 m. spalio mėn. tarnavo 101-ojoje desantininkų divizijoje.
Nuo 1967 m. lapkričio mėn. srž. mjr. W. J. Sabalauski paskyrė JAV Vest Pointo karo akademijos Kariūnų pulko viršila. Tačiau netrukus jį vėl nusiuntė į Pietų Vietnamą. Ten nuo 1968 m. rugsėjo mėn. iki 1970 m. spalio mėn. ėjo 502-ojo pėstininkų pulko 2-ojo bataliono viršilos pareigas.
Paskutinė jo tarnybos vieta – Fort Bragas: nuo 1970 m. lapkričio mėn. iki 1972 m. balandžio 1 d. kaip vadovybės seržantas majoras (angl. Command Sergeant Major) tarnavo 82-osios desantininkų divizijos 508-ojo pėstininkų pulko 2-ajame batalione.
Į atsargą srž. mjr. W. J. Sabalauski išėjo 61-ų metų.
Srž.mjr. W. J. Sabalauski tarnybos vietos ir dalyvavimas karinėse kampanijose: JAV kariuomenė – 1941–1945, 1948–1972 m. Antrasis pasaulinis karas – 1941–1945 m. Šaltasis karas – 1948–1972 m. Korėjos karas – 1951–1952 m. Vietnamo karas – 1963–1964, 1966–1967, 1968–1970 m. Dominikos Respublika – 1965 m.
Blokavimo operacija prie Dak To
Tarnaudamas 502-ojo pėstininkų pulko 1-osios brigados 2-ojo bataliono C kuopoje kaip viršila, jis buvo apdovanotas antru pagal svarbą JAV kariniu apdovanojimu Kryžiumi už pasižymėjimą ir Sidabrine žvaigžde.
Būtent su šiuo kariniu vienetu 1966 m. birželio 9–11 d. jis dalyvavo „įsimintiniausiame ir daugiausia jam garbės suteikusiame mūšyje“, rašoma Kentukyje (JAV) Kempbelo forte (angl. Fort Kampbel) esančiame Don. F. Patto muziejaus informaciniame stende.
W. J. Sabalauski per patį ugnies mūšio su bataliono dydžio priešo elementu įkarštį padėjo vadovauti draugiškoms pajėgoms, nors pats sukilėlių jau buvo sužeistas.
JAV sausumos kariuomenės štabo 1966 m. rugsėjo 27 d. generalinio įsakymo Nr. 5821 ištrauka:
„Štabo seržantas Sabalauski pasižymėjo išskirtinai narsiais veiksmais <...> dalyvaudamas blokavimo operacijoje prie Dak To. Kai Vietkongo karių užimtose džiunglėse staiga prasidėjo intensyvi priešiška ugnis trimis kryptimis štabo seržantas Sabalauski, suprasdamas, kad kuopos vadas negalėjo kontroliuoti visų savo padalinių, išsidėsčiusių storo bambuko miške ir 50 pėdų priedangose, sutelkė ir nukreipė apgultus karius bandymui laimėti ugnies pranašumą. Visiškai savęs nesaugodamas, štabo seržantas Sabalauski veržėsi nuo pozicijos prie pozicijos, retkarčiais pasirodydamas, kad sutelktų savo padalinį ir nuslopintų priešišką ugnį.
Kai Vietkongo sukilėliai puolė perimetrą, štabo seržantas Sabalauski greitai surengė atakos liniją ir užtikrino paramą ugnimi prieš fanatiškus Vietkongo karius. Po prasiveržimo į perimetro galą pastebėjęs, kad sukilėliai supo jo kuopą, jis, išlindęs iš priedangos, šaukdamas davė nurodymus sudaryti siaurą gynybinį perimetrą. Nors ir buvo iškviesta artimoji artilerijos ugnies parama, apie 25 metrus nuo draugiškų pajėgų, o oro antskrydžiai niokojo džiungles aplink gynybinį perimetrą, Vietkongo sukilėliai toliau puolė.
 |
| arlingtoncemetery.net nuotr./Walter James Sabalauski |
Kuopos vadas, kaip paskutinę išeitį, išsikvietė paramą iš oro ant savo pozicijų, tačiau štabo seržantas Sabalauski liko ant kojų toliau kontroliuoti apsuptus desantininkus. 30 valandų užsitęsusiame mūšyje, jis bėgiojo iš vienos pusės perimetro į kitą, valdydamas ir motyvuodamas savo vyrus. Nors jis pats buvo sužeistas, štabo seržantas Sabalauski padėjo savo sužeistiems bendražygiams, guodė mirštančius ir toliau vadovavo savo vyrams.
Kai atvyko pastiprinimas ir gynybinis perimetras buvo vėl atkurtas, jis be baimės išsiveržė į priekį už perimetro ribų ir partempė žuvusį bičiulį. Po 1 000 metrų kelio iki evakuacijos punkto, štabo seržantas Sabalauski asmeniškai prižiūrėjo sužeistųjų ir negyvų išgabenimą. Viso ilgo ir pavojingo mūšio metu, savo drąsą ir pavyzdingu vadovavimu jis neišmatuojamai prisidėjo užtikrindamas savo misijos sėkmę.
„Visi kariai jį mylėjo, – sakė jo kolega R. Barfieldas. – Jis su mumis elgėsi labiau kaip su savo vaikais, o ne kaip kariais.“
Štabo seržanto Sabalauski neeilinis heroizmas ir atsidavimas pareigai, kuris buvo lydimas aukščiausių karinės tarnybos tradicijų laikymosi, pelnė didelę garbę jam, jo padaliniui ir Jungtinių Valstijų armijai.“
Kiekvieno motyvuoto kario svajonė yra būti geriausiam, tapti pavyzdžiu kitiems ir paskirtas užduotis atlikti geriau, nei jis pats gali iš savęs tikėtis. Atrodo, tokia svajonė gali būti sunkiai įgyvendinama, tačiau ne W. J. Sabalauski. Būdamas kieto būdo, jis ne tik įrodė, kad gali vadovauti bei nugalėti, bet ir būti rūpestingas vadas, atsakingas viršininkas bei bebaimis lyderis.
„Karių karys“ – tikrasis „Klykiantis erelis“
Istoriko Johno O’Brieno parodoje W. J. Sabalauski buvo pavadintas „didžiai apdovanotu kariu“ (angl. A highly decorated Soldier), nes per savo karjerą, be kitų apdovanojimų, yra gavęs keturis medalius „Purpurinė širdis“ (už sužeidimą – aut. past.) ir aštuonias Bronzines žvaigždes (už pasiaukojimą ir heroizmą mūšio lauke – aut. past.).
 |
| ./Walter James Sabalauski apdovanojimai |
W. J. Sabalauski apdovanojimai ir medaliai:
Distinguished Service Cross – Kryžius už pasižymėjimą
Silver Star – Sidabrinė žvaigždė
Legion of Merit – apdovanojimas už legiono nuopelnus
Bronze Star (8) – Bronzinė žvaigždė
Air Medal (3) – Oro pajėgų medalis
Army Commendation Medal (6) – JAV kariuomenės medalis
Purple Heart (4) – Purpurinė širdis
Combat Infantryman Badge (3) – Kovos pėstininko ženklas
Master Parachutist Badge – Profesionalaus parašiutininko ženklas
Campaign medal(s) – Kampanijų medalis (-iai)
Walteris Jamesas Sabalauski, sulaukęs 83 metų, mirė 1993 metų rugpjūčio 9 dieną. Palaidotas Arlingtono nacionalinėse kapinėse.
W. J. Sabalauski garbei 1994 metais jo vardu pavadinta Kentukyje Kampbelo forte esanti Oro puolimo mokykla. Ji iki šiol rengia desantininkus 101-ajai desantininkų divizijai.
