Naujų kelių paieška
Gynybos analitiko dr. Egidijaus Papečkio teigimu, šiuo metu Rusijos pajėgoms reikia laiko perorganizuoti išsidėstymą ir logistikos grandines, nes dėl sėkmingo ukrainiečių pasipriešinimo jie pradeda galvoti, kaip sutriuškinti Ukrainą, o ne tik apsupti ar paimti kelis strateginius miestus.
„Politiniai agresoriaus tikslai – nepasiekti. Iš esmės, kol kas karą visose srityse laimi Ukraina, nepaisant didelių nuostolių, nepaisant teritorijos praradimų. Ir su tuo režimas negali taikstytis“, – 15min sakė jis.
E.Papečkys atkreipė dėmesį, kad, nepaisant ukrainiečių sėkmės, Rusija vis dar turi rezervų, kuriuos gali mesti į mūšį, o prasiveržimas vienoje vietoje ir Ukrainos dalinių apsupimas besiginančiai šaliai sukeltų greitai neatkuriamus nuostolius.
„Ukrainiečiai sau išsikėlė gynyboje strateginį tikslą – neatiduoti didžiųjų miestų. Dabar juos palikti ir atsitraukti ukrainiečiai labai nenori – po viso to, kas pasiekta gynyboje, kas patirta. Tai būtų didelis moralinis ir reputacinis laimėjimas Rusijai“, – teigė analitikas.
Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertų nuomone, pastarosiomis dienomis Rusijos puolimas sulėtėjo visur, išskyrus Kyjive. Dalis priežasčių – keičiami ešelonai, logistinių grandinių trūkumai – gali būti įprastos.
„Matyti, kad turbūt visgi Rusijos Generalinis štabas nesuvokia iki galo situacijos ant žemės. Aišku, ir mes jos nematome visos, bet jie patiria labai daug nuostolių puldami ir kai kur net labai kvailai puola“, – kalbėjo jie.
Kaip tokių puolimų pavyzdžius analitikai nurodo rusų patirtus taktinius pralaimėjimus prie Kyjivo ir Charkivo, Sumų bei Černihivo kryptyse, prie Brovarų.
Dėl pralaimėjimų Bučioje ir Irpenyje Rusijos pajėgoms taip pat nepavyksta apsupti ir Kyjivo, kontroliuoti pagrindinių įvažiavimų į miestą, todėl jiems gali tekti keisti net ir pagrindinę šiaurės vakarų puolimo kryptį. Tikėtina, kad agresoriaus pajėgos gali bandyti plėsti apsupimo lauką ir blokuoti sostinę iš pietų bei pietryčių.
„Jiems nepavyko laiku ateiti iš rytų prie Kyjivo ir ten jį atkirsti. Šiaurės vakaruose jau tris-keturias dienas mūšiai vyksta ir priartėja prie miesto padaliniai, bet iš rytų jie niekaip neprieina ir nesugeba sutelkti bent keturių ar penkių bataliono kovinių grupių, kad galėtų izoliuoti Ukrainos sostinę“, – sakė analitikai.
Bandymus apsupti Kyjivą pastebi ir E.Papečkys.
„Nors ir kalbama apie tą Kyjivo puolimą, kurio visi laukia, bet iš tiesų labiau norima Kyjivą apsupti ir priversti pasiduoti, negu tiesiog imti griaunant kaip Charkivą. Apšaudomi, griaunami sostinės priemiesčiai ir natūralu, kad didesnėmis pajėgomis rusai po truputį, po truputį stumiasi ir mėgina apsupti“, – sakė jis.
Sėkmingi kontratakų dūriai
Išvengti apsupimų ir išlaikyti efektyvias gynybines linijas ukrainiečiams kol kas padeda taktinio lygmens kontratakos, kuriose dalyvauja bataliono dydžio ar kiek didesni vienetai.
„Locked N’ Loaded“ analitikų teigimu, kol kas šiuos manevrus ukrainiečiai vykdo labai disciplinuotai – atsiima prioritetines teritorijas ir tolyn nejuda.
„Jie pasiekia štabų iškeltus tikslus, nevysto puolimo toliau ir kontroliuoja užimtas vietas – raktinius miestelius, kelių mazgus. Taip jie tikrai sunkina rusų tolesnį puolimą ir tai yra viena priežasčių, kodėl rusai stoja. Arba jie sąmoningai pristabdė savo puolimą, nes bando atmušti kontratakas“, – svarstė ekspertai.
Anot jų, į prasčiausią situaciją patenka kontratakų metu užpultos judančios rusų pajėgos. Jei pastarosios nespėja užimti greitos gynybos pozicijų, būna tiesiog sutriuškintos.
Yra tokia viltis, kad ukrainiečiai visgi sukaups pajėgas, sukaups rezervus ir kažkur suduos smūgį, gal net kažkur apsups Rusijos grupuotę, nors tai ir būtų sudėtinga padaryti
Vis dėlto, E.Papečkio manymu, nereikėtų ir pervertinti šių kontratakų reikšmės.
„Tai yra tokios nedidelės taktinės pergalės, kurios palengvina gynybą. Visos šitos nedidelės kontratakos nesukelia kokiai nors didelei Rusijos grupuotei apsupimo pavojaus, tik gerina taktines gynybines galimybes. Trumpam nuima pavojų dėl galimo apsupimo, bet rusai po truputį visur stums, stums, stums“, – sakė jis.
Analitiko teigimu, nors ukrainiečiams kol kas pavyksta neleisti Rusijos kariams laisvai įsibėgėti ir manevruoti, tačiau net ir slenkančios ar šliaužiančios agresoriaus pajėgos kelia nerimą.
„Nes bet kurioje vietoje pavykus įsiveržimui, Ukrainos pajėgos patirtų pralaimėjimą. O kiekvienas pralaimėjimas ukrainiečiams būtų labai juntamas, nes jų jėgos yra mažesnės. Yra tokia viltis, kad ukrainiečiai visgi sukaups pajėgas, sukaups rezervus ir kažkur suduos smūgį, gal net kažkur apsups Rusijos grupuotę, nors tai ir būtų sudėtinga padaryti“, – sakė E.Papečkys.
„Jeigu pavyktų, tai būtų labai didelė pergalė“, – pabrėžė jis.
Tokia stambesnė kontrataka galėtų nustumti Rusijos pajėgas pietinėje Ukrainos dalyje, sustabdyti jų veržimąsi į šalies gilumą, ar atkirsti, o gal – apsupti Kyjivą aplenkti bandančias pajėgas ir taip jas pasiųsti bėgte atgal į Baltarusiją.
-
Karybos ekspertai: Ukrainos gynybos taktika stabdo Rusijos pajėgas visur, išskyrus pietus
-
V.Zelenskis: Ukraina atstatys miestus ir padarys juos gražesnius už bet kurią Rusijos vietą
-
Tarptautinis Raudonasis Kryžius: evakuacijos koridorių keliai Ukrainoje – užminuoti
-
Diplomatai: ES nagrinės Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos paraiškas dėl narystės
Visgi, anot E.Papečkio, didelių sunkumų ukrainiečiams kelia būtent Baltarusijos frontas – dėl jo gynėjai negali atitraukti labai reikalingų pajėgų iš Ukrainos vakarų, o pats puolimo frontas labai prasiplėtė.
„Išdavikiškas, neteisėtas ir niekingas Baltarusijos įsitraukimas į karą sukėlė ukrainiečiams tikrai didelių iššūkių. Šiandien ukrainiečiai gintųsi daug sėkmingiau, galbūt kontratakuotų daug giliau ir galbūt kai kur net būtų nustūmę rusus iki sienos, jeigu ne tas Baltarusijos frontas“, – tvirtino jis.
Mažų dalinių taktika
„Locked N’ Loaded“ analitikų nuomone, nepaisant pranašumų, Rusijos pajėgoms koją kiša ir jų pačių pasirinkta taktika – veržtis mažais daliniais kiek įmanoma gilyn į teritoriją.
„Rusai net ir su mažu daliniu bando eiti į priekį tiek, kiek gali, kiek užtenka degalų, tada užima vietą greitai gynybai ir laukia, kol ateis didesnės pajėgos – tokius kabliukus bando užmesti“, – pasakojo jie.
Matyti, kad ukrainiečiai jau perėjo prie mažų padalinių taktikos ir tai yra labai gerai
Nors operaciniame lygmenyje Rusijos pajėgos kol kas veikė gana drausmingai, tačiau tokius giliai įsiterpusius pleištus ir toli atsilikusias logistines grandines naikina už pirmosios priešų linijos veikiantys ukrainiečių specialiųjų operacijų pajėgų kariai, apie kurių veiklą pastarosiomis dienomis daugėja pranešimų.
„Matyti, kad ukrainiečiai jau perėjo prie mažų padalinių taktikos ir tai yra labai gerai. Tu nekovoji dideliais vienetais, tu neaukoji daug karių“, – tvirtino analitikai.
Puikus tokios veiklos pavyzdys gali būti neseniai patvirtintas atvejis, kai ukrainiečių jūrų pėstininkų padalinys, atrodo, Rusijos jau kontroliuojamo Chersono priemiesčiuose sunaikino 30 sraigtasparnių.
„Nesuprantama, kaip Rusijos pajėgos taip arti kovos linijų laiko šitiek sraigtasparnių – eskadriles kelias. Sraigtasparnis gi gali ir iš toliau atskristi“, – teigė „Locked N’ Loaded“ ekspertai.
Okupantus erzinantis pilietinis pasipriešinimas
15min kalbintų analitikų nuomone, destrukcinės veiklos ketina imtis ir Rusija, tik jos siunčiami nauji daliniai greičiausiai tiek technikos nenaikins ir turėtų aktyviau pradėti veikti ten, kur okupacinės Rusijos pajėgos sulaukia aktyvaus gyventojų pasipriešinimo.
„Tas pilietinis ukrainiečių pasipriešinimas jiems yra dar vienas kaulas gerklėje. Ne tik fronte kariauja ukrainiečiai, ne tik užfrontėje, bet ir jau okupuotose teritorijose. Tik kol kas matome ne partizaninį karą, o labiau pilietinį pasipriešinimą“, – sakė E.Papečkys.
Anot jo, neginkluotas masinis pasipriešinimas Rusijos pajėgas erzina ir joms trukdo, tačiau jos neturi nei pakankamai tokiems neramumams malšinti skirtos Rosgvardijos, nei kitų dalinių.
„Denacifikuoti jiems dar nesiseka, nes denacifikacija yra iš esmės gulagai okupuotoje valstybėje, bet jiems dabar reikia įvesti kažkokius savivaldos būrius, kuriuos, aišku, sudarys iš Rusijos atgabenti kazokai, bandys Rosgvardijos daliniais įvesti tvarką, jų supratimu“, – teigė jis.
Panašios nuomonės laikosi ir „Locked N’ Loaded“ ekspertai, kurie taip pat atkreipė dėmesį į pastarosiomis dienomis pasirodžiusią informaciją apie Rusijos pajėgų skiriamaisiais ženklais pažymėtų civilių automobilių judėjimą keliuose bei jų gabenimą geležinkeliu.
„Gali būti, kad čia yra Rosgvardijai – darbui su okupuotomis teritorijomis arba apsimesti vietos gyventojais, kurie palaiko Rusijos pajėgas. Tokia atsvara ukrainiečių teritorinės gynybos pajėgoms ir vietos gyventojams“, – svarstė jie.
„Labai daug nešvaraus žaidimo prasidės – diversijų gali padaugėti, nužudymų, susidorojimų, dar daugiau propagandos įsijungs“, – kalbėjo analitikai.
Jų vertinimu, šiuo metu kontroliuojamose teritorijose Rusijos pajėgos gali pradėti naudoti tuos pačius metodus, kuriuos naudojo 2014 metais Kryme ir Donbase – kelti neramumus, užimti svarbius pastatus, reikalauti referendumų ir pripažinimo.
