Kelios kryptys, pavojingiausia pietuose
Gynybos analitiko dr. Egidijaus Papečkio teigimu, praėjusią naktį ir šįryt Rusijos pajėgų judėjimas prislopo, į šalies gilumą jiems tepavyksta įsiveržti nedidelius atstumus.
„Visiems netikėtai ukrainiečiai juos išmušė iš kai kurių, atrodė, jau prarastų gyvenviečių ir priemiesčių“, – 15min sakė jis.
Jo teigimu, pagrindine Rusijos pajėgų judėjimo kryptimi išlieka Kijevas, taip pat – Charkovas, judėjimas iš Donecko ir Luhansko, kur išlieka „daugiau triukšmo nei tikrų veiksmų“.
„Šiandien dienai pati pavojingiausia kryptis būtų prie Chersono – pietūs“, – sako E.Papečkys.
„Pietuose yra tokios gana atviros vietovės, yra ir gana nemažai prorusiškų žmonių ir panašu, kad rusai iš pietų išsprūdo. Kai jie išsprūdo iš Krymo, ten jau nelabai yra kam juos sulaikyti. Nepakanka pajėgų, nes labai jau daug puolimo krypčių“, – teigia jis.
Rusai į miestus nebando veržtis
Panašiai situaciją vertina ir Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai, kurių manymu, rusų pajėgos šiuo metu bando apeiti Melitopolio ir Mariupolio miestus, judėti link Zaporožės ir galbūt ilgainiui atkirsti Jungtines operacijų pajėgas, laikančias frontą prie LNR ir DNR.
„Pagrindinis veiksmas vyksta pietuose, kur jie tikrai intensyviai bando imti teritorijas, ir Kijeve, kaip pagrindiniame objekte, kur jie jau veliasi į mūšius mieste. Kitur rusai nesivelia į aktyvius mūšius mieste, apeina juos – tą patį Charkovą apėjo iš dviejų pusių iš esmės“, – sakė jie.
Jei rusams tai pavyktų suderinti su pajėgų judėjimu į pietus nuo Charkovo, jie priverstų apsuptas ukrainiečių pajėgas atsitraukti arba kontraatakuoti.
„Apie pietus yra labai nedaug informacijos viešuosiuose šaltiniuose, tai gali reikšti, kad rusams ten geriau sekasi“, – teigė ekspertai.
Jų teigimu, tai, kad rusai pietuose gali įsiveržti ir išlaikyti teritorijas, signalizuoja ir ten sutelkti Rosgvardijos daliniai, kurie specializuojasi išlaikyti okupuotas teritorijas.
Rusams veržiantis gilyn į Ukrainos teritoriją, atkirstus miestus jie galėtų paversti „katilais“ ir po truputį juos užvaldyti.
E.Papečkio manymu, rusai ir neketina veržtis į miestų vidų, verčiau būtų renkamasi juos apsupti.
„Jeigu miestas sėkmingai ginasi, tai jis pritraukia jėgas, bet nesėkmės atveju visi tie žmonės atsiduria spąstuose, užrištame maiše. Ir jeigu nueina frontas toliau, tai tada tik laiko klausimas, kada tą miestą išvalys“, – teigė jis.
„Faktas, kad nė vieno didesnio miesto rusai nėra užėmę ir klausimas, ar jie iš viso turi tikslą eiti į kitus miestus, išskyrus Kijevą“, – pritarė ir „Locked N’ Loaded“ ekspertai.
Logistinės problemos
Analitiko nuomone, pietuose rusai susiduria ir su logistikos problema – pajėgos pajudėjo iš nedidelės teritorijos – Krymo – kur logistinės grandinės yra ribotos, gali trūkti net ir sunkvežimių, siekiant aprūpinti nuolat judančias, už kelių šimtų kilometrų esančias pajėgas. Tokie trukdžiai galėtų pristabdyti rusų puolimą pietų Ukrainoje.
„Kada tau trūksta sunkvežimių, trūksta patyrusių logistų ir tas darbas yra gana rusiškai organizuotas, be abejo, kad tokiu atveju tiekimas labai stringa“, – svarstė E.Papečkys.
„Locked N’ Loaded“ ekspertų manymu, būtent logistiniai trukdžiai gali stabdyti Rusijos puolimą visomis kryptimis – šeštadienį skelbiama apie atvejus, kai rusų pajėgos turi atvirus kelius judėti giliau į Ukrainos teritoriją, tačiau to nedaro arba daro gana vangiai. Tai fiksuota Konotopėje, Sumuose.
„Gali būti, kad tai nebuvo planuojama kaip ilgalaikė operacija ir gal tai net ir nėra ilgalaikė operacija (...) Įsivaizduokite, jei tankus reikia aprūpinti ar artilerijos vienetus. Ten turi būti kolonos sunkvežimių“, – sakė jie.
Įprastai atskiri manevriniai daliniai su savimi gali turėti atsargų trims, daugiausiai – keturioms dienoms, o vėliau jau būtinai turi visais pajėgumais pradėti veikti logistika.
Taktinis avantiūrizmas
Būtent tam tikras nepasiruošimas ar net avantiūrizmas – veržimasis į teritorijas, kuriose dar neturi paramos, neleidžia rusams įgyvendinti tų tikslų, kuriuos, numanoma, jie sau kelia.
Ekspertų teigimu, toks pavyzdys galėtų būti ir praėjusios nakties įvykis, kai rusai bandė permesti desantines pajėgas į pietvakarius nuo Kijevo, tačiau nebuvo ten užsitikrinę paramos ir du transportiniai lėktuvai su keliais šimtais desantininkų buvo sunaikinti.
„Rusai neturi jokios oro desanto patirties – jų oro desanto daliniai iki šiol buvo naudojami kaip elitinės sausumos pajėgos prieš silpną priešą. Jie įprato ten būti permetami, veikti ir ignoruoja pagrindinę taisyklę – kad jie yra labai pažeidžiami“, – sako E.Papečkys.
Jo teigimu, tokios pamokos išmoktos buvo jau nuo Antrojo pasaulinio karo – jei planuotu laiku parama neateina prie išmesto desanto, tai pastarieji arba yra sutriuškinami, arba patiria didžiulius nuostolius.
„Gabenti desantininkus tu gali tik tokiu atveju, kai esi visiškai išsikovojęs oro erdvę, kai gali savo naikintuvais užtikrinti, kad ten niekas nepriskris“, – tvirtino analitikas.
Desantininkus gabenantis lėktuvas yra itin pažeidžiamas ir vykdydamas operaciją tampa „idealiu taikiniu“ – turi skristi ne maksimaliu greičiu, tolygiai, vienodame aukštyje ir negali manevruoti, nes kitu atveju desantininkai pabirtų kelių kilometrų atstumu vienas nuo kito, nesusirinktų į vieną poziciją ir nesugebėtų įvykdyti operacijos.
„Locked N’ Loaded“ ekspertų vertinimu, desantinių pajėgų permetimas į užnugarį galėtų būti tai, kas pakeistų mūšių ar net karo eigą, tačiau jis nepavyko ir dabar Kijevo puolimas vėl koncentruojamas iš šiaurės.
„Toks drąsus rusų desanto metimas yra gana ryžtinga Rusijos pozicija eiti į didelio masto karą su Ukraina. Yra daug rizikos, neturint kontrolės visiškai. Drąsiai iš tikrųjų rusai eina, nežiūrėdami į nuostolius“, – teigė jie.
-
Ekspertai: Rusija karinėmis priemonėmis Kijeve siekia politinių tikslų, kitur – teritorijos
-
Karybos ekspertas: jau po savaitės Ukrainoje matysime visiškai kitą vaizdą
-
Kijeve – nepertraukiama komendanto valanda, Rusijos pajėgoms įsakyta išplėsti puolimą
-
G.Nausėda: Ukrainai reikia realios karinės pagalbos, sankcijos reikšmės turės vėliau
Rusijos kariuomenės ypatumai
Ekspertų nuomone, tikėtinas variantas ir tai, kad Rusijos generolų ir sprendimus priimančių aukščiausių politikų nepasiekia geriausia informacija – gali būti, kad ji pakeliui iki jų yra pagražinama.
„Gali būti, kad yra pagražinama žvalgybinė informacija ir piešiamas vaizdas geresnis negu jis yra iš tikrųjų. Kitas dalykas – battle damage assessment arba savo nuostolių sekimas yra gana sudėtingas dalykas, netgi imant bataliono lygmenį, o čia jau kalbama apie kelių armijų dydį“, – svarstė „Locked N’ Loaded“ analitikai.
„Rusai gali mėgti pagražinti situaciją netgi nuo taktinio lygmens –kuopos vadas sakys, kad pas mane yra trys nukauti ir du sužeisti, kai jau jis viso būrio neturi“, – teigė jie.
Tokio varianto neatmeta ir E.Papečkys, kuris taip pat sako, jog posovietinių valstybių kariuomenėms yra būdingas kareivių gyvybių nevertinimas, nelankstumas, nenoras prieštarauti net ir iš pažiūros absurdiškiems įsakymams, kuriuos duoda aukščiausieji vadai, taip nepateikiant jiems visos informacijos. Taip pat nemažai ir avantiūrizmo bei to, ką patys rusai vadina „pakazūcha“.
„Kartais tai pasiteisina, ypač, kai priešininkas silpnesnis ir mažiau ryžtingas. Galbūt kiti – ne ukrainiečiai – būtų bėgę iš to oro uosto, būtų išsigandę dėl kažko neįprasto“, – svarstė jis.
Analitikas pabrėžė, kad susidurdami su aukšto karinio pasirengimo ukrainiečių daliniais ir su NATO valstybėse karybos besimokiusiais karininkais, rusai dažnai priversti atsitraukti, performuoti dalinius, keisti kryptis.
„Mes visą laiką įsivaizduojame, kad Rusijos kariuomenė yra tokia pati kaip mes, bet ten yra visiškai kitas karių ruošimas, visai kitas puskarininkių korpusas. Jie niekur neatidirbo tokių taktinių momentų – nei Sirijoje, nei Gruzijoje, niekur“, – tvirtino E.Papečkys.
Dar nepanaudoti resursai
„Rusija tokio masto karo yra nekariavusi turbūt nuo Čečėnijos laikų, nėra tokiais dideliais vienetais ėjusi į svetimą teritoriją“, – sako „Locked N’ Loaded“ analitikai.
Visgi tai, kad Rusijai kol kas nepavyksta pasiekti visų savo tikslų, neturėtų reikšti to, kad jų jiems nepavyks pasiekti niekada.
„Dabar yra minusas, kad jie turi labai daug puolimo krypčių, visose bando kažką padaryti, bet ateityje, kaip rodo visa karybos praktika, gali taip atsitikti, kad jie visgi ras tą silpną vietą ir ten viską dės ir dės, kol prasiverš, tada pradės kažkur kitur byrėti“, – sako E.Papečkys.
„Didžiausias pavojus yra tas, kad rusai turi persvarą ir nuostoliai dar jiems yra toleruotini. Jie dar tuos didelius nuostolius tikriausiai bus pajėgūs ir toliau toleruoti, jie vis dėlto kiekvieną kartą gali persigrupuoti ir susikoncentruoti į kokią nors vieną vietą, o mums yra sunku įvertinti ukrainiečių galimybes greitai sureaguoti į tai“, – teigė jis.
Iki šiol į Ukrainą įžengė tik pusė ar net mažiau visų aplink šią šalį sutelktų pajėgų, tad Rusija dar tikrai nežaidžia atviromis kortomis, primena ir „Locked N’ Loaded“ ekspertai.
„Didžiausias klausimas, kada įsijungs Rostove stovinti 8-oji armija ir prie Luhansko stovinčios 6-oji ir 20-oji armijos“, – sakė jie.
Tiksliai prognozuoti tolimesnę eigą sudėtinga ir dėl to, kad nors informacijos yra daug, tačiau ji chaotiška, epizodinė, beveik nėra duomenų apie ukrainiečių gynybos taktikas. Abi šalys taip pat naudoja informaciją ir siekdamos savo tikslų, taip kariaudamos ir atskirą karą – informacinį.
„Netgi Ukrainos Nacionalinės gvardijos oficialus puslapis parodė, kad žmonės Molotovo kokteiliais apmėtė šarvuotį, nors ten yra iš Maidano įrašas – aštuonerių metų senumo. Nebūtinai taip yra, kaip jie skelbia, nes jie irgi nori įvaizdį sukurti, nori parodyti, kad sėkmingai ginasi. Tai yra gerai, bet tai yra informacinis karas, kurį ukrainiečiai supranta ir irgi kariauja jį“, – teigia ekspertai.
„Ypač tai matyti tose vietose, kurios gali sukelti dideles emocijas ukrainiečiams. Rusai norėtų numalšinti visus heroizmo atvejus tarp ukrainiečių, o ukrainiečiai norėtų iškelti juos“, – pabrėžia jie.
