Kova dėl Kijevo
Buvusio Lietuvos Specialiųjų operacijų pajėgų kario, istoriko Kęstučio Kilinsko teigimu, didžiausia ukrainiečių pergalė yra tai, kad jie iki šiol efektyviai ginasi prie Kijevo ir kitose pagrindinėse kryptyse.
„Rusija yra įstrigdinta, ukrainiečiai sėkmingai ginasi pagrindinėse kryptyse, kiek leidžia jėgos“, – 15min sakė jis.
Anot jo, Rusijos pajėgos pastarąsias dvi dienas bando užimti pozicijas Kyjivo šturmui, tačiau dėl sėkmingos ukrainiečių gynybos Černihive ir sostinės prieigose iš šiaurės vakarų pusės jiems nepavyksta to padaryti. Būtent dėl šios priežasties Rusijos pajėgos ir siunčia link Kyjivo paskutinėmis dienomis plačiai aptarinėjamas kelių dešimčių kilometrų ilgio kolonas.
„Laikas groja ukrainiečių naudai, nes stiprinama Kyjivo gynyba viduje. Rusijai labai nepavyksta užimti to placdarmo“, – teigė K.Kilinskas.
„Praktiškai rusai niekur kitur nepasistūmėjo į priekį – pasiekė didžiuosius miestus ir prie jų sustojo. Ukrainiečiai sugeba padaryti didžiulius nuostolius puolantiems daliniams ir labai efektyviai atakuoja pritraukiamus pastiprinimus. Kai ateina pastiprinimai, jie jau neduoda rusams persvaros, kurios šie tikėjosi. Kol atvažiuoja tos ilgosios kolonos, jos jau būna apdaužytos ir ištampytos“, – antrino ir gynybos analitikas dr. Egidijus Papečkys.
Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertų teigimu, Kyjivo priemiesčiuose – Bučoje, Hostomelyje ir Irpinyje šiuo metu vyksta mūšiai, savo intensyvumu nenusileidžiantys 2014 metų kovoms dėl Donecko oro uosto.
„Akivaizdu, kad intensyvūs mūšiai kelintą dieną toje pačioje vietoje rodo, kad abiem pusėms tai yra svarbiausia teritorija, centre of gravity, Kyjivo mūšiuose kol kas. Tai yra vieta, kurios nė vienos pajėgos nenori prarasti ir meta geriausius savo padalinius, meta didžiausią masę, intensyviausius mūšius daro, nes jiems reikia tos vietos“, – 15min sakė jie.
Jei Rusijos pajėgoms pavyktų užimti šias vietoves, toliau jos galėtų jas naudoti kaip koridorių, iš kurių skleistųsi į kitus rajonus.
„Rusai bando jėga brutaliai pramušti, bet vietovė ir gynybos organizavimas ukrainiečiams leidžia laimėti“, – sako ekspertai.
Rusų pergalės Pietų Ukrainoje
Visų 15min kalbintų ekspertų teigimu, visose kitose pagrindinėse kryptyse Ukrainos pajėgos sugeba laikytis, tačiau Pietų Ukrainoje agresoriaus pajėgos pasiekė operacinių pergalių, kurios kelia grėsmę tiek nusistovėjusiam frontui prie Donbaso, tiek centrinei šalies daliai.
„Rusų pergalė, be abejo, yra Mariupolio blokavimas, Azovo jūros pakrantės užėmimas, Chersono paėmimas. Visi didžiausi laimėjimai yra pietuose“, – pažymėjo E.Papečkys.
„Didžiausia rusų sėkmė, akivaizdu, kad yra persikėlimas per Dniepro upę, įsitvirtinimas Chersone, Kakhovkoje ir dabar – bandymas eiti į Mykolajivą. Kad ukrainiečiai neišlaikė Dniepro kaip natūralios gynybinės kliūties, tai yra ukrainiečių nesėkmė, o rusų – pergalė“, – pritarė ir „Locked N’ Loaded“ analitikai.
Anot pastarųjų, šiuo metu jau yra ir ženklų, kad ukrainiečių pajėgos, laikančios per aštuonerius metus nusistovėjusį frontą ties Donecku ir Luhansku, jau po truputį rengiasi trauktis į šalies gilumą, nes didėja tikimybė, kad jų flangai gali būti apsupti.
„Rusų kraujas liejasi aplink Donecko ir Luhansko frontą. Tada Jungtinės operacijų pajėgos bet kokiu atveju turės atsitraukti. Jeigu atsitraukti nepavyks, Rusijos pajėgos tuomet gali atkirsti dešimt ir daugiau bataliono taktinių grupių“, – teigė ekspertai.
Jų nuomone, šiąnakt Rusijos pajėgų užimta atominė Zaporižios atominė elektrinė Enerhodare taip pat turi ir karinę-strateginę reikšmę – ji yra Dniepro vingyje, į pietvakarius nuo Zaporižios ir galėtų leisti Rusijos pajėgoms persikelti per Dnieprą bei atkirsti ukrainiečių pajėgas, blokuojančias judėjimą į pietus nuo Kryvij Ryho miesto.
Anot jų, taip rusų pajėgos galėtų bent jau operaciniame rajone situaciją pakeisti savo naudai.
„Ukrainiečiai turbūt negina atominių elektrinių, nes nenori vykdyti mūšio prie pavojingų objektų. Rusai ją užėmė galvodami, kad ukrainiečiai nesivels į mūšius prie atominės elektrinės, kuri, pagal karo modus operandi, neturėtų būti karinis objektas. Turėtų būti nešaudymo zonos ten ir net Rusija supranta, kad negali ten raketomis šaudyti“, – teigė ekspertai.
Manevrinės gynybos taktika
E.Papečkio nuomone, pirmoji karo savaitė rodo, kad ukrainiečiai laikosi manevrinės gynybos taktikos, kuri leidžia jungti konvencinio ir partizaninio karo veiksmus. Ja remiantis, rusų pajėgos yra įleidžiamos įsiveržti į gilesnes teritorijas, taip ištęsiamos ir logistinės grandinės, tampa lengviau atakuoti atskirus padalinius, nes jiems sunku išlaikyti vieną puolimo ašį.
„Tai yra vienintelė įmanoma taktika, su tokį pranašumą turinčiu priešu ir labai plačiai ginantis. Ši jų taktika yra labai efektyvi, tik tiek, kad labai plati fronto linija kelia apsupimo pavojų, nes rusai kažkur gali prasiveržti. Gerai tik, kad per aštuonias dienas rusai nesugebėjo nieko panašaus padaryti“, – teigė analitikas.
Anot jo, dėl tokios taktikos Rusijos pajėgos patiria didelius nuostolius, nesugeba prasiveržti ir užtikrinti viršenybės ore.
„Rusų aviacija nesugebėjo sustabdyti „Bayraktar“ kovinių dronų. Tų bairaktarų per pirmas tris keturias dienas rusai jau numušė du kartus daugiau nei ukrainiečiai turi, jei spręstume pagal jų pranešimus. Jau dabar, matyt, jie toliau muša nemirtingus „Bayraktar“ šešėlius“, – sakė E.Papečkys.
„Gynybos esmė yra tokia, kad tu renkiesi vietą, o priešas renkasi laiką. Jie ir pasirinko vietoves, kurios jiems yra patogesnės, ir faktas, kad jie turbūt kažkiek sąmoningai įsileido rusų pajėgas į savo teritoriją, kad galėtų jas lokaliom kontratakom paveikti, tada ir logistinės grandinės yra ištemptos“, – panašios nuomonės laikosi ir „Locked N’ Loaded“ analitikai.
Jų nuomone, savo puolimu Rusijos kariuomenė parodė, kad ji nėra technologiškai pažangi kariuomenė ir Vakarų valstybės čia turi didžiulį pranašumą.
„Ji vis dar yra metalo ir žmonių masės kariuomenė. Iš esmės – XX amžiaus kariuomenė“, – teigė ekspertai.
Visgi jie perspėja, kad priešo negalima nuvertinti.
„Nežiūrint taktinių klaidų, trūkumų, kurių tikrai yra labai daug – prarasta, sugadinta ir numesta technika, taktine prasme pralaimėti mūšiai ukrainiečiams, bet operacine prasme jie juda gana greitai, greičiau nei amerikiečiai Irake“, – teigė jie.
Nepaisant taktinio lygmens sėkmių ir nesėkmių, kol kas toli siekiančių išvadų negalima daryti, sako K.Kilinskas.
„Bent kol kas situacija nerodo nė į vieną, nė į kitą pusę dramatiškų poslinkių ir per vieną dieną tie poslinkiai neįvyks“, – pabrėžė jis.
