Apjungęs dvi skirtingų pločių geležinkelių vėžes, jis taps pirmuoju tokiu intermodaliu mazgu Baltijos šalyse, o nutiesus „Rail Baltica“ vėžę iki Kauno – ir tarptautinės svarbos jungtimi tarp Rytų ir Vakarų bei Šiaurės ir Pietų transporto koridorių. Kartu su KIT startavo ir Vilniaus intermodalinis terminalas.
„Noriu padėkoti tiems žmonėms, kurie suprato terminalų svarbą visam transporto sektoriui. Abu projektai yra Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijos objektai. Vilniaus regionas sukuria pačią didžiausią dalį BVP Lietuvoje. Kaunas vaidins nepaprastai svarbią reikšmę iki Kauno intermodalinio terminalo nutiesus europinio geležinkelio vėžę“, – teigė televizijos tilto pagalba atidaryme dalyvavęs premjeras Algirdas Butkevičius.
KIT ypatybė – galimybė aptarnauti skirtingų vėžių sąstatus: „europinės“ (1435 mm pločio) ir kiek platesnės „rusiškosios“ (1520 mm pločio).
KIT ypatybė – galimybė aptarnauti skirtingų vėžių sąstatus: „europinės“ (1435 mm pločio) ir kiek platesnės „rusiškosios“ (1520 mm pločio). Nuo vienos vėžės perkelti krovinius ant kitos leis net 40 tonų keliamosios galios ožinis kranas.
„Kauno intermodalinis terminalas miestą įpareigoja atlikti dar labai daug darbų. Reikia, kad kraujas, kuris atplūs šia arterija, pasiektų Kauną ir jį maitintų, atnešdamas naudą ir kurdamas darbo vietas“ , – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
„Europoje tokių panašių terminalų yra apie 300. Lietuva nuo šiol taip pat turės keletą tokių objektų. Džiaugiuosi puikiu bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ darbu ir puikiais rangovais, kurie įgyvendino šį ilgus metus planuotą projektą. Kviečiu čia kurtis verslininkus, kuriems čia bus viskas patogu ir vienoje vietoje“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
KIT įkurtas Palemone dėl patogios jo geografinės lokacijos: čia puikiai išvystyta geležinkelio infrastruktūra bei patogus susisiekimas su pagrindiniais šalies keliais, netoliese – tarptautinis Kauno oro uostas ir Kauno laisvoji ekonominė zona. Gana netoli ir Klaipėdos bei Kaliningrado jūrų uostai, atveriantys kelius į Vakarų bei Rytų Europos rinkas ir NVS šalis.
Taip pat skaitykite: Gruzijos ambasadorė: „Kaunas medicinos pasiekimais garsus visame pasaulyje“
„Kauno intermodalinis terminalas taps visavertis, kai ateityje geležinkelio atšaka jį sujungsime su Karmėlavos seniūnijoje esančia Laisvąja ekonomine zona. Tada susiformuos unikalus logistikos ir verslo traukos centras, galėsiantis kurti didelę pridėtinę vertę Lietuvos ūkiui“, – sakė atidaryme dalyvavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
KIT įsikūręs Kauno viešajame logistikos centre, kurį planuojama plėsti, nors jau šiandien Palemono apylinkėse, Naujasodyje, Petrašiūnuose bei Kauno LEZ yra didelė verslo objektų santalka: vien Palemono prekių stotyje veikia daugiau kaip 300 įmonių.
„Lietuvoje transporto sektorius sugeneruoja 13 proc. BVP. Tikimės, jog tiek Kauno, tiek Vilniaus intermodaliniai terminalai dar ženkliau prisidės prie valstybės biudžeto pildymo. Taip pat bus sukurtos papildomos darbo vietos. Mūsų siekis, kad ateityje kuo daugiau krovinių būtų pervežami geležinkeliais, taip tausojant aplinką“, – pabrėžė Kauno intermodalinio terminalo atidarymo šventėje dalyvavęs susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.
Bendra KIT statybos (projekto) vertė – 25,4 mln. Eur. Iki 84,48 proc. tinkamų ES lėšomis finansuoti KIT išlaidų dengiama Sanglaudos fondo lėšomis. Tai trečioji didžiausia investicija Kaune po KTU „Santakos slėnio“ ir „Žalgirio“ arenos projektų, tačiau milijonais skaičiuojamos ne tik investicijos, bet ir nauda. Bendrovės „Ernst&Young“ atlikta galimybių studija ir krovinių srautų prognozės rodo, kad Kauno VLC dėka iki 2040 m. Kaunas gali tikėtis apie 7,5 mln. Eur papildomų pajamų per metus.
