Pradžia. 1994 m. Prancūzijos Respublikos ambasados Lietuvoje kultūros atašė Fredericas Jugeau surengia susitikimą su Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados Lietuvoje kultūros ataše Ronaldu Munchu, savaitraščio „7 meno dienos“ redaktoriumi Linu Vildžiūnu ir kino teatro „Lietuva“ direktore Vida Ramaškiene. Susirinkimas baigiasi nutartimi suorganizuoti tarptautinį kino festivalį.
1995 m. Kino teatre „Lietuva“ įvyksta pirmasis „Kino pavasaris“, siekiantis supažindinti žiūrovus su jaunųjų prancūzų, vokiečių, lietuvių ir britų kino kūrėjų darbais. Programą sudaro Kultūros ministerijos, užsienio kultūros institucijų ir ambasadų parinkti filmai. Pirmasis festivalio svečias – Leos Caraxas, populiarus ir tuo metu prieštaringai vertintas prancūzų režisierius.
1996 m. Į festivalį atvyksta prancūzų kino elito atstovai – Joël Chapron (prancūzų kino sklaida pasaulyje besirūpinančios „Unifrance“ atstovas, atsakingas už Rytų ir Centrinę Europą), garsi prancūzų režisierė Claire Denis ir aktorius Dominique Pinon.
1997 m. Britų tarybos iniciatyva festivalyje svečiuojasi lietuviškų šaknų turintis, ne vieną prestižinį kino apdovanojimą pelnęs britų režisierius, scenaristas Mike'as Leigh. Festivalyje parodoma šio kūrėjo filmų retrospektyva.
1998 m. Festivalis žiūrovus pasitinka renovuotame „Lietuvos“ kino teatre, kurio salėse pirmą kartą Lietuvoje įdiegta pasaulinius kino standartus atitinkanti vaizdo ir garso technika. Šiais metais festivalyje parodomas 21 filmas (tuo tarpu 2014 m. kino mėgėjams buvo pristatyti 247 filmai). Daugiausiai žiūrovų simpatijų sulaukia Thomaso Jahno „Beldžiant į dangaus vartus“. Festivalio programoje net dvi lietuviškos premjeros – Šarūno Barto „Namai“ ir Gyčio Lukšo „Mėnulio Lietuva“.
1999 m. „Kino pavasario“ repertuare legendinio aktoriaus Donato Banionio bei festivalio žiūrovų itin mėgstamo anglų režisieriaus Michaelo Winterbottomo filmų retrospektyva.
2000 m. Į festivalį atvyksta ekscentriškas ir mistiškas, neretai drąsiu provokatoriumi vadinamas vokiečių režisierius Werneris Hercogas. Rodoma jo filmų retrospektyva. Susidomėjęs Lietuva, kino grandas po metų grįžta ir dalį savo filmo „Nenugalimasis“ („Invincible“) filmuoja Vilniuje, Užupyje. Tais pačiais metais „Kino pavasaryje“ Algimantas Puipa pristato naujausią savo darbą – „Elzę iš Gilijos“.
2001 m. Prie festivalio prisijungia italai. „Kino pavasario“ programoje vieno įdomiausių ir kontroversiškiausių XX a. režisierių Pier’o Paolo Pasolini filmų retrospektyva. Drąsūs, atviri ir skandalingi režisieriaus filmai surenka pilnas sales.
2002 m. „Kino pavasario“ pavadinimas kaip prekės ženklas įregistruojamas Valstybiniame patentų biure. Festivalio programoje atsiranda skandinavų – norvegų, danų, švedų – filmai. Įvykus festivaliui, privatizuojama „Lietuva“. Kino teatrą nusiperka „NDX Development“. Po prieštaringai vertinto sandorio festivalio rengėjai nutaria padaryti metų pertrauką.
2004 m. „Kino pavasario“ organizatoriai pirmą kartą gauna Europos Komisijos paramą, o tai sudaro sąlygas jam tapti nepriklausomu nuo užsienio atstovybių bei kitų institucijų. Repertuarą nuo šiol sudaro „Kino pavasaryje“ dirbantys kino žinovai. Pirmieji to imasi kino apžvalgininkas Edvinas Pukšta ir kino žinovė Jurga Stakėnaitė. Festivalio programoje šalia debiutuojančių kūrėjų ekranuose patogiai ir ilgam įsitaiso patyrę bei pripažinimą pelnę režisieriai. Žiūrovų simpatijas šiais metais pelno Kim Ki-duk‘o filmas „Pavasaris, vasara, ruduo, žiema ... pavasaris“.
2005 m. Sulaukiama pirmojo rekordinio žiūrovų skaičiaus: lankomumas padidėja net 40,7 proc. Nuo tada festivalis ima kasmet ženkliai augti.
2006 m. Festivalis iš tuo metu revoliuciniu vadinto „Lietuvos“ kino teatro persikrausto į „Coca Cola Plazą“ (dabar „Forum Cinemas Vingis“). Įsteigiama VšĮ „Kino pavasaris“, pradedami megzti ryšiai su kitais kino festivaliais, filmų platinimo kompanijomis.
2007 m. Su amerikiečių režisieriumi Aaronu J. Wiederspahnu atvyksta aktorius Ianas Somerhalderis ir legendinė lietuvių kilmės Holivudo aktorė Ruta Lee, kuriai Prezidentas Valdas Adamkus šios viešnagės metu įteikia ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių.
2008 m. „Kino pavasaris“ plečia savo teritoriją. Su savo programa okupuoja ne tik Vilniaus, bet ir Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio kino teatrų ekranus. Šiais metais pradedama rinkti geriausia Lietuvos aktorė. Ja tampa Larisa Kalpokaitė. Festivalyje apsilanko žymi vokiečių aktorė ir dainininkė Hanna Schygulla. Rodoma režisieriaus Rainer Werner Fassbinder filmų, kuriuose H. Schygulla sukūrė įsimintinus vaidmenis, retrospektyva. Garbinga viešnia ne tik susitinka su „Kino pavasario“ žiūrovais, bet ir surengia koncertą Šv. Kotrynos bažnyčioje.
2009 m. Pirmą kartą pristatoma konkursinė programa „Nauja Europa – nauji vardai“. „Geriausio filmo apdovanojimui“ pristatomi debiutiniai filmai iš Rytų ir Centrinės Europos. Geriausiu pripažįstamas Stephano Komandarevo filmas „Pasaulis yra didelis ir išsigelbėjimas slypi už kampo“. Šis konkursas tampa kasmetiniu festivalio akcentu. Pirmosios žiuri nariai: britų aktorius Dexteris Fletcheris, muzikantas Andrius Mamontovas, vokiečių aktorė Juliane Köhler, įtakingas amerikiečių kino industrijos atstovas Barras Potteris. Festivalis siautulingai uždaromas su populiaria Niujorko grupe „Gogol Bordello“.
2010 m. Įvyksta pirmoji tarptautinė kino industrijos profesionalams skirta konferencija „Meeting Point – Vilnius“. Kino festivalių forume siekiama užmegzti bei puoselėti glaudžius ryšius tarp pagrindinių Rytų ir Centrinės Europos šalių tarptautinių kino festivalių. Šių metų festivalyje tarp kitų ryškių kino pasaulio žmonių svečiuojasi garsus lenkų kino operatorius Peteris Suschitzky (dirbantis su tokio kalibro režisieriais kaip Davidas Cronenbergas). Pirmą kartą renkamas geriausias lietuvių kūrėjų debiutinis filmas. Juo tampa Marato Sargsyano „Lernavan“.
2011 m. festivalio programoje – ne kartą „Kino pavasario“ žiūrovų simpatijas susižėrusio Pietų Korėjos režisieriaus Kim Ki-duko filmų retrospektyva. Antrus metus festivalio lietuviškų filmų žiuri renka geriausią debiutinį filmą – juo tampa ne vieną tarptautinį apdovanojimą pelniusi, didžiulį rezonansą sukėlusi dokumentinė Manto Kvedaravičiaus juosta „Barzakh“. 2011 m. pirmą kartą renkamas žiūroviškiausias lietuviškas filmas. Laimi jauno režisieriaus Jono Trukano darbas „Knygnešys“.
2012 m. „Kino pavasario“ programas papildo „Viasat“ komedijų programa. Tarp kitų garsių kino industrijos svečių šiais metais į festivalio žiuri kėdę sėdasi ir įtakingas švedų kritikas, rašytojas, nuolatinis tarptautinių festivalių svečias, Jan Lumhold.
2013 m. pirmą kartą festivalyje pristatoma muzikinių, kulinarinių filmų ir „Lietuviai svetur“ programos. Į „Kino pavasarį“ atvyksta žymus kroatų kino aktorius Rade'as Šerbedžija, vienas garsiausių pasaulio smuikininkų Julianas Rachlinas, žinomas rusų režisierius Aleksejus Fedorčenko, palestiniečių aktorius Ali Sulimanas. Tais metais pirmą kartą festivalis užima visą kino teatrą „Forum Cinemas Vingis“: vienu metu 9 salėse rodomi 9 filmai.
2014 m. atsiranda naujas konkursas „Baltijos žvilgsnis“, pristatantis 11 filmų. Geriausio režisieriaus vardą šioje nominacijoje gauna festivalyje viešintis Pavelas Pawlikowski, sukūręs visame pasaulyje daugybę apdovanojimų pelniusią bei sėkmingiausiu lenkišku filmu per pastaruosius 20 metų laikomą dramą „Ida“. 2014 m. pirmąkart per 19 metų, festivalio filmai dvi savaites Vilniuje ir Kaune rodomi tuo pačiu metu. „Kino pavasaryje“ apsilanko rekordinis skaičius žiūrovų – beveik 100 tūkst.