Kodėl Lenkija sugebėjo, o Lietuva – vėlavo: kiek bėdoje svetur atsidūrę piliečiai gali kliautis valstybe?

Teroristinei grupuotei „Hamas“ šeštadienį užpuolus Izraelį ir šioje valstybėje paskelbus karinę padėtį, ne visi skubiai į Lietuvą grįžti norėję piliečiai turėjo tokią galimybę – specialaus, be to, komercinio, reiso teko laukti keturias paras. Kritikos dėl vangumo atsakingoms mūsų institucijoms negailėjo tiek kai kurie sugrįžusieji iš karo zonos, tiek jų artimieji ir politikai. Tuo metu pareigūnai aiškino, kad siekiant pagelbėti žmonėms dirbama be atvangos ir visais įmanomais būdais.

Roberta Salynė

Politikos aktualijų žurnalistė

Pranešti klaidą

Temos: 6 Gitanas Nausėda Užsienio reikalų ministerija (URM) Saulius Skvernelis „15min prenumerata“ Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) Izraelio ir „Hamas“ karas

Pirmasis specialusis lėktuvo reisas, organizuotas iš Tel Avivo parskraidinti žmones, Vilniuje nusileido trečiadienį per pietus.

Jame buvo daugiau nei 140 žmonių, tarp jų – ir Betliejuje, Vakarų Krante Palestinoje, strigusi lietuvių maldininkų grupė.

Kai kurie parskridę žmonės ir jų laukę artimieji neslėpė nusivylimo mūsų institucijų reakcija.

Su piligrimų grupe namo sugrįžusi Rūta Kiršienė sakė, kad visi jie jautėsi apleisti:

Lukas Balandis / BNS nuotr./Lietuviai sugrįžo iš Izraelio

„Liūdni įspūdžiai iš tikrųjų. Ačiū, kad pagaliau atvykome, bet įspūdžiai buvo liūdni.“

„Nuolat atidėliojamas skrydis – taip pat, bet šeštadienį, sekmadienį iš viso nematėme jokių žygių, nors vyko iš tikrųjų karas valstybėje.“

Pranešti klaidą

Pažymėtas klaidos tekstas

Jūsų komentaras*

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą