Tada Jonas sutiko. Pakrikštytas Jėzus tuoj išbrido iš vandens. Staiga jam atsivėrė dangus, ir jis pamatė Dievo Dvasią, sklendžiančią žemyn it balandį ir nusileidžiančią ant jo.
O balsas iš dangaus prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi.“
(Iš Evangelijos pagal Matą 3, 13–17)
Meilė be ribų
Praėjo trisdešimt metų, ir mažasis Jėzus tapo vyru. Jis išeina į viešumą, kad žmonėms atskleistų tikrąjį Dievo veidą. Ir ką Jis daro po tūkstantmečius trukusio laukimo? Jis eina ir stoja į vieną eilę su nusidėjėliais!
Dievas visada mėgsta stebinti. Neatsitiktinai vieta pirmajam Jo pasirodymui žmonėms tampa ne Jeruzalės šventykla, ne sinagoga, bet Jordano upė.
Dievas visada mėgsta stebinti.
Tylėdamas Jėzus stovi vienoje eilėje su nusidėjėliais…
Galime tik įsivaizduoti, kaip turėjo nustebti Jonas Krikštytojas, kuris nesitikėjo, kad Tas, apie kurį jis gavo Dievo pažadą, vieną dieną atsistos greta Galilėjos vargingųjų. Jonas apstulbęs žvelgia į Amžinąjį, kuris prašo užpilti Jam vandens ant galvos… atsivertimui gauti. Tikrai neįmanoma įsivaizduoti tokio Dievo!
„Tu ateini pas mane!“ – šie Jono žodžiai atskleidžia nuostabą, kurios mums, deja, jau nebelemta patirti. Jonas veikiausiai tikėjosi, kad Mesijas apsireikš Jeruzalėje, galbūt, masiškai gydydamas ligonius ir darydamas stebuklais, kurie išsklaidys bet kokias tautos abejones, ryžtingai jėga įvesdamas tvarką.
Jonas sakė, kad ateis galingas karalius, bet vietoj to ateina nuolankus nusidėjėlis.
Žmonės pasitikėjo Jonu Krikštytoju, tačiau tai, kas vyksta prie Jordano, jį patį išmuša iš vėžių. Jonas sakė, kad ateis galingas karalius, bet vietoj to ateina nuolankus nusidėjėlis, Jonas įsivaizduoja pabaigą, ir kalba apie griežtumą, tuo tarpu Jėzus pradeda nuo pradžios ir Jo kalba pasižymi švelnumu. Trumpai tariant, Jėzus renkasi kitokį kelią: vienoje eilėje su nusidėjėliais prie Jordano ir nukryžiuotas tarp jų ant Golgotos…
Todėl Jėzus ir kreipiasi į Joną: „Šį kartą paklausyk!“ Jis prašo, kad Jonas netrukdytų Jam būti šalia žmogaus, dalytis jo trapumu, kančia ir skausmu.
Iš tų vandenų, suteptų visų pakrikštytųjų nuodėmėmis, Jėzus ir pradeda savo kelionę. Todėl mums ir nereikia ieškoti Dievo dangaus debesyse. Mes Jį atrasime savo darbovietėje, savo šeimoje, pagyvenusiuose tėvuose, kurie neduoda ramybės, neprašomi išsakydami savo nuomonę, giminaičiuose, darančiuose viską, kad tik išryškintų mūsų klaidas, tūkstančius rūpesčių keliančiuose vaikuose… Dievas pasirinko kaip tik tą vietą.
Jėzui meldžiantis ant Jordano kranto, atsivėrė dangus, nes Dievas pagaliau nebėra nepasiekiamas. Jėzų lydi paslaptis, kurią, laikui bėgant, supras visas pasaulis. Tai apreiškia balsas iš dangaus: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“.
Dievas visoje Evangelijoje kalba tik du kartus: čia ir Atsimainymo ant Taboro kalno metu. Žodžiai iš tikrųjų yra tokie pat, tačiau čia dangaus Tėvas patvirtina Sūnaus apsisprendimą būti tarnu, o atsimanymo metu atskleidžia Sūnaus šlovę, kad ir mes, Jo klausydami, galėtume tapti panašūs į Jį.
Krikšto dieną ir mums buvo skirtas pažadas: „Tu esi mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi“.
Gera žinoti, kad šie žodžiai nuskambėjo ir mums krikšto dieną. Tą dieną ir mums buvo skirtas pažadas: „Tu esi mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi“. Nuostabu žinoti, kad Dievas mus myli taip, kaip mylėjo Jėzų, taip pat stipriai ir aistringai.
Dievo meilė nepriklauso nuo mūsų veiksmų (kita vertus, argi ne tokia yra tėvų meilė savo vaikams?). Dievas mane myli dar prieš ką nors padarant, tada, kai dar neturime bet kokių nuopelnų. Jam nesvarbu, ar mes tą meilę suvokiame, ar ne, nes ji yra neužsitarnauta, egzistuojanti jau tada, kai žmogiška prasme, dar nėra už ką mylėti…prevencinė.
Krikštas – tai Dievo meilės pareiškimas, kad Jis rūpinsis mūsų gyvenimu, kad ir kas nutiktų. Tai šokiruojanti tiesa, Jėzui iš Nazareto kainavusi gyvybę.
Mums, kurie dažniausiai esame įpratę mylėti, tikėdamiesi būti mylimi, tai tikrai gera žinia. Žmogaus meilė, net ir didžiausia, turi sąlygų, tuo tarpu Dievo meilė yra besąlygiška. Gal todėl žmonėms būna taip sunku leisti Dievui mus mylėti. Sunku tikėti besąlygiška meile…
