Aišku, kodėl Estija buvo pasirinkta taikiniu. Incidentas įvyko po itin didelės svarbos JAV prezidento Baracko Obamos vizito į Taliną, kurio metu jis teigė, kad JAV kariuomenė apsaugotų Estiją savo karine jėga. Pats E.Kohvero pagrobimas įvyko tą dieną, kuomet Kardife vyko NATO lyderių susitikimas, kuris buvo pirmasis aljanso bandymas bendrai grumtis su Rusijos grėsme.
Kai kurie aukšti Estijos pareigūnai pastaruosius kelis metus aršiai kritikavo Rusijos politiką.
Estija metų metais užėmė regioninės lyderės, atliekančios integraciją su Vakarais, vaidmenį. Daugelį metų ji yra įvairių organizacijų narė – NATO, ES, euro zonos, Šengeno zonos ir t.t. Suomija ir Švedija, akivaizdu, kad lieka už NATO ribų.
Nei Latvijos, nei Lietuvos gynybos išlaidos nesiekia 2 proc. BVP, kaip to reikalauja NATO susitarimai. Jeigu skaičiuotume ir išlaidas Amari oro bazei, kurioje dislokuoti NATO lėktuvai, ir neplanuotas išlaidas JAV kariams, tai šis skaičius šiuo metu siekia 2,1 proc. Jis gali pasiekti ir 2,5 proc. po 2015 m. kovo rinkimų. Estija taip pat viešai paprašė NATO, kad joje būtų įkurta nuolatinė karinė bazė.
Negana to, Estija turi žvalgybą, kurią palankiai įvertino Vakarų Europos didžiosios žvalgybos. Vidaus žvalgybos tarnyba (KAPO, jai ir priklauso E.Kohveras) laimėjo daugybę pergalių praėjusiame dešimtmetyje, gaudydama ir patraukdama baudžiamojon atsakomybėn tris aukšto rango Rusijos šnipus Estijos žvalgybos tarnyboje. Vyriausybė priskiria šiuos laimėjimus būtent aukšto lygio KAPO darbui.
Kai kurie aukšti Estijos pareigūnai pastaruosius kelerius metus griežtai kritikavo Rusijos politiką. Prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas socialiniame tinkle laidė replikas, kurios užtraukė Vladimiro Putino nemalonę.
Po kelių mėnesių nuo karo Ukrainoje pradžios, Estijos vyriausybė, iki tol tylėjusi, prisijungė prie T.H.Ilveso pozicijos. ES, NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose Estija ilgai kėlė klausimą apie Rusijos keliamą grėsmę.
Galiausiai, E.Kohverą, akivaizdžiai, gerai žinojo ir FSB Pskovo srities tarnyba. 2012 m. spaudos konferencijoje Pskove Rusijos pareigūnai jį atpažino kaip vieną iš svarbiausių Estijos saugumo agentų.
Vis dėlto, Estija ir toliau kovojo už savo įsitikinimus ir poziciją. Reikia nepamiršti Estijos rusų bendruomenės dydžio ir jos kompaktinio pasiskirstymo – pusė šios bendruomenės gyvena Šiaurės rytų Estijoje, tarp dviejų stambių urbanistinių centrų, Talino ir Sankt Peterburgo.
Manyti, kad E.Kohvero pagrobimas, žinant visas šias aplinkybes, buvo tik klaida ar nesusipratimas, kurį gali greitai ištaisyti profesionalai, būtų naivu.
Manyti, kad E.Kohvero pagrobimas, žinant visas šias aplinkybes, buvo tik klaida ar nesusipratimas, kurį gali greitai ištaisyti profesionalai, būtų naivu.
Tai, ką KAPO pareigūnai iki šiol atskleidė, rodo, kad šis incidentas Rusijos buvo iš anksto ir gerai paruoštas. Palei Rusijos ir Estijos sieną vyko FSB pareigūnų susitikimas, kurio baigtis buvo netikėta.
KAPO direktorius Arnoldas Sinisalu spaudos konferencijoje rugsėjo 8-ąją teigė, kad FSB, pagrobdama E.Kohverą, pažeidė „nerašytas taisykles“. Prisimenant B.Obamos vizitą ir NATO susitikimą, būtų naivu manyti, kad V.Putino kontroliuojamai FSB rūpėtų kokios nors taisyklės.
Estija yra stipri valstybė, dėl to ir buvo pasirinkta taikiniu.
Estija išreiškė viltį, kad viskas bus išspręsta žemo rango pareigūnų lygyje. Vis dėlto, tai, kad Estija iki šiol jau oficialiai paprašė paaiškinimo, informacijos ir dialogo, liudija ką kita.
Rusija turi du mėnesius, per kuriuos ji gali pareikšti oficialius kaltinimus E.Kohverui. Jau dabar akivaizdu, kad jis bus apkaltintas šnipinėjimu. Rusija teigia jį pagavusi Pskovo srityje.
Estija laikosi nuomonės, kad E.Kohveras buvo pagrobtas jos teritorijoje, bet pareigūnų paaiškinimai buvo prieštaringi. Kai kurie teigė, kad Rusijos pusėje vyko muštynės. Jei E.Kohveras sieną kirto savanoriškai, jis atsidurs didelėje bėdoje, nes jo turimas mandatas leidžia jam veikti tik Estijos teritorijoje.
Maskva gali nuspręsti teisti E.Kohverą dėl šnipinėjimo ir skirti 10–20 metų kalėjimo bausmę ir tuomet jį iškeisti į vieną ar kelis Estijoje kalinamus rusų agentus.
Rusija taip pat gali pasirinkti eskalaciją. Akivaizdu, kad Maskva beveik neturi ko bijoti. Niekas negali sustabdyti Kremliaus kaltinimų Estijai ir E.Kohverui dėl agresijos.
Jeigu Putinas nori atidaryti antrą frontą su Vakarais (Ukrainoje atidarytas pirmasis frontas), tuomet tai galėtų būti puiki proga.
Estija metų metais užėmė regioninės lyderės, atliekančios integraciją su Vakarais, vaidmenį.
Nesvarbu ar Putinas galų gale apsisprendė, bet jis jau spėjo nusiųsti Estijai žinutę.
Rusija jaučia galinti nebaudžiamai pažeisti kitos šalies valstybingumą. Tai 1939 m. braižas.
Putinas jau metė iššūkį Vakarams. Jis stebės, kurios šalys ir institucijos pagelbės, jeigu pagelbės, Estijai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Paryžius, Londonas ir Berlynas viską paliks spręsti Talinui. Maskva akivaizdžiai pasiekė svarbią simbolinę pergalę po B.Obamos vizito Taline.
Estija yra stipri valstybė, dėl to ir buvo pasirinkta taikiniu. Reikia pasiruošti blogiausiam, o ne geriausiam atvejui. Tai jau kainavo Estijai daug ir, akivaizdu, kad gali kainuoti dar daugiau.
