Viena iš prognozių, nuskambėjusių filmavimo aikštelėje, priklauso dr. Rolandui Maskoliūnui – per artimiausius dešimtmečius gali išnykti kone pusė dabartinių profesijų, kurias pakeis visiškai naujos. Viena iš profesijų, kurioms labiausiai grasina šis futurologinis dalgis, yra vairuotojai. Jau šiandien „Google“ sėkmingai eksperimentuoja su bepiločiais automobiliais, o per artimiausią dešimtmetį jie taps įprastu vaizdu kiekvieno miesto gatvėje.
Šios krypties šalininkai atranda galybę pliusų – saugesnis eismas – kompiuteriui, vairuojančiam jūsų naujutėlį džipą, niekuomet nešaus užkirsti kitą eismo dalyvį ar nusispjauti į raudoną šviesą. Daugiau laiko, kurį galima skirti darbui ir laisvalaikiui – nebereiks mamai ar tėčiui pusę dienos blaškytis po miestą vežiojant savo atžalą iš mokyklos į būrelį, o iš būrelio į treniruotę. Žodžiu, vieni pliusai, kuriems visokeriopai pritariu. Aišku, tebelieka saugumo klausimai – o kas, jeigu koks piktadarys ims ir nuhakins kompiuterinio šturmano smegenis? Arba jos pačios išsijungs dėl eilinio viruso?
Bet ką tik susidūriau su dar viena aplinkybe, kuri vers ilgėtis taksistų su žmogiškais vardais ir veidais. Anądien iškrito man piniginė lipant iš salono. Susivokiau, kad liemenės kišenė įtartinai palengvėjo tik po geros valandos. Pirma mintis – palikau namie. Tačiau perkratau visą vaizdų seką smegeninėje, vieną po kito rikiuodamas savo veiksmus, ne, tiesiog matau prieš save natiurmortą, kuriame imu piniginę iš kuprinės ir dedu į liemenę.
Vadinasi, palikau taksi. Paskambinu dispečerinei, tie susijaudinę bando sujungti mane su vairuotoju, deja, pastarasis nepasiekiamas, man pataria rašyti elektroninį pagalbos šauksmą, sėdu jį kurti, o mintimis jau atsisveikinu ir su pinigine, ir su kortelėmis. Nuostolių ypatingų nepatirsiu, bet vis tiek... Blokuok tas korteles, naujos prašyk, naują PIN kodą mokykis... Žodžiu, daug pirmojo pasaulio problemų. Ir tada man skambina nepažįstamas numeris, kuris, pasirodo, priklauso taksistui. Jis radęs manąją piniginę, susiradęs ir mano telefoną, bet dabar kitame miesto gale, tai ar aš palauksiąs kokį pusvalandį? Aišku, kad palauksiu! Iš to džiaugsmo, kad nereikės nieko blokuoti ir mokytis naujų skaičių kombinacijų, pasijuntu iškart praturtėjęs.
Ir visada kantrūs taksistai šiuos daiktus surasdavo, atveždavo ir neaprėkdavo, kad eikvoju jų nervus ir laiką
Tik kaip atsidėkoti? Grynųjų neturiu, prašyti, kad mane nuvežtų dar iki bankomato, rodosi jau visai įžūlu, bet atsidėkoti vis tiek reikia, juk žmogus vėl degins savo benziną, gaiš laiką ir viskas vien per mano išsiblaškymą. Laimei, surandu vyno butelį, surandu ir dovanų maišelį, supakuoju ir laukiu. O gerajam vairuotojui atvažiavus bandau jam dovaną įbrukti, kadangi jis priešinasi, sako, kad nereikia, kam tai, juk tai jo pareiga ir panašiai. Bet mano atkaklumas nugali ir jis nuvažiuoja su vyno buteliu ant keleivio sėdynės ir mano priesaku nesugalvoti pradėti degustacijos darbo metu.
Per pastarąjį pusmetį taip taksi buvau palikęs pirštines, skėtį, kitas pirštines. Atrodytų, kad vienintelis dalykas, ką palikti man negresia – akiniai ir batai. Pastarųjų taksi nenusiaviu, o be akinių būčiau totaliai žabalas ir iš salono neišlipčiau. Ir visada kantrūs taksistai šiuos daiktus surasdavo, atveždavo ir neaprėkdavo, kad eikvoju jų nervus ir laiką.
Aš labai viliuosi, kad ateities inžinieriai bepiločiams taksi įmontuos kamerą ne tik eismui stebėti, bet ir salone paliktiems daiktams kontroliuoti. Nebent tada jau ir piniginių nebenešiosime. Bet ir tada man trūks tų paslaugių ir draugiškų taksistų, kurie savo kultūringu elgesiu yra gyvas kontrastas prieš dešimtmetį mus vežiojusiems „Russkoje radijo“ klausytojams prirūkytuose salonuose, kurie laikė savo pareiga įpainioti vargšą keleivį į geopolitinę diskusiją apie demonišką Amerikos vaidmenį pasaulyje. Arba tiems, kurie ir dabar tyko aukų prie naktinių klubų ar oro uostų, tikėdamiesi iš blaivaus užsieniečio ar įkaušusio tautiečio užsidirbti visam gyvenimui per vieną vakarą. Jų vis mažiau ir mažiau, kas negali nedžiuginti.
Todėl, mielas taksiste, nenusimink, jeigu ir tau skambina ateities varpai. Tu surasi geresnį ir įdomesnį darbą. Prie vairo sėsi tik savo malonumui, specialiose trasose. O aš savo žioplumą patikėsiu kompiuteriui.
