Nebedelsti ir kreiptis pagalbos į tarptautinius skolintojus šią šalį privertė ne tik bankų problemos, bet ir prastėjanti viešojo sektoriaus sveikata. Pernai fiksuotas valdžios sektoriaus deficitas buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES) ir sudarė 14,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o skola šių metų viduryje siekė 80 proc. BVP. Airijos gelbėjimui atseikėta 85 mlrd. eurų: 50 mlrd. – viešojo sektoriaus skylių lopymui ir 35 mlrd. – bankams.
Apie pusė finansinės pagalbos paketo sumos buvo skirta iš praeitą pavasarį sudarytų Europos finansinio stabilumo priemonių, Tarptautinio valiutos fondo indėlis siekė ketvirtadalį, 17,5 mlrd. eurų numatė pati Arija, likusi dalis pritraukta dvišalėmis kredito sutartimis. Deja, šis pagalbos paketas nenuramino finansų rinkose tvyrančios įtampos.
Viešojoje erdvėje sklando scenarijai, kad po Airijos į eilę su ištiesta ranka stos Portugalija ar Ispanija. Pastarajai gelbėti prireiktų daug didesnių finansinių išteklių; netyla retorika dėl Europos pinigų sąjungos tvarumo. Tokios nuotaikos brėžia aiškią trajektoriją pagrindinei valiutų porai – euro vertė JAV dolerio atžvilgiu jau kuris laikas neria žemyn.
Poveikis Lietuvai
Kokią įtaką šitaip besiklostantys įvykiai euro zonoje gali turėti Lietuvai? Poveikis nėra vienareikšmis. Dėl euro nuvertėjimo šalis gali mėgautis eksporto į NVS regioną konkurencingumo ūgtelėjimu (šioms valstybėms tenka apie 26 proc. viso Lietuvos prekių eksporto). Tačiau tai daugiau trumpalaikis išlošis. Vidutinio laikotarpio perspektyvas temdo rizikos pagrindinėje eksporto rinkoje.
Lietuvos eksportas į ES šalis sudaro apie 62 proc., tad šio regiono ekonominė raida Lietuvai yra ypatingai svarbi. Jei ES nepavyks išspręsti fiskalinių rebusų grandinės, vidaus rinka ir toliau skendės stagnacijoje, o eksporto variklis išsikvėps, gali pasitvirtinti Europos Komisijos vadinamasis „prarastojo dešimtmečio“ scenarijus. Tokiu atveju ir Lietuvos grįžimas į tvaraus augimo vėžes taptų daug sudėtingesne užduotimi.