 |
Matant kvapą gniaužiančius jaunimo nedarbo skaičius, atrodytų, kad garbaus amžiaus darbuotojai turėtų savo vietą užleisti jaunuoliams. Tačiau toks požiūris yra kiek trumparegiškas. Gerai, kad DK pakeitimuose neliko šios diskriminacinės nuostatos mažiausiai dėl keleto priežasčių.
Pirmiausia verslui rūpi ne tiek darbuotojų amžius, kiek jų įgūdžiai, kvalifikacija ir sukuriama pridėtinė vertė. Gausu pavyzdžių, kai vyresnio amžiaus darbuotojas yra kur kas vertingesnis nei jaunesnis. Problemos esmė – ne pagyvenę darbuotojai, kurie įsikibę laikosi darbo vietų, bet kliūtys, su kuriomis apskritai susiduria darbdaviai, siekdami pakeisti darbuotojus tinkamesniais, atleisdami nevykėlius ar kurdami naujas darbo vietas.
Antra, ne naujiena, kad, kaip ir daugelio kitų valstybių, Lietuvos visuomenė sensta. „Eurostat“ duomenimis, per ateinantį pusšimtį metų senatvės priklausomumo koeficientas Lietuvoje išaugs nuo 23,3 iki 56,6 proc. Kitaip sakant, 65 metų ir vyresni asmenys sudarys daugiau nei pusę darbingo amžiaus (15–64 m.) gyventojų.
Iš kur paimsime lėšų pensijoms, sveikatos apsaugai ir kitoms socialinėms reikmėms, jei sparčiai mažės dirbančiųjų – t.y. mokesčių mokėtojų? Dar didesnį nerimą kelia neigiamas susitraukusios darbo jėgos poveikis ekonomikos plėtros potencialui bei gyvenimo lygiui.
Akivaizdu, kad turime ne „nurašinėti“ senyvo amžiaus žmones, bet stengtis kuo ilgiau išlaikyti juos darbo rinkoje.
Žvelgiant bent šiek tiek toliau į ateitį, akivaizdu, kad turime ne „nurašinėti“ senyvo amžiaus žmones, bet stengtis kuo ilgiau išlaikyti juos darbo rinkoje. Juolab kad lietuviai emigruoja, bet imigrantų, kurie galėtų papildyti darbo jėgą, įsileisti vis tiek nenori. Antai savaitės pradžioje pasirodžiusi RAIT agentūros atlikta apklausa rodo, kad savo požiūriu į imigrantus prilygstame Irakui ir Libanui. Neigiamai esame nusiteikę netgi atvykstančiųjų darbo tikslais atžvilgiu.
Kas padaryta? Lietuvoje yra vėlinamas pensinis amžius. Pagal dabar galiojančią tvarką, 2026 m. turėtų būti pasiektas 65 metų amžius ir vyrams, ir moterims. Palyginti su kitomis šalimis, šis vėlinimas pakankamai gerai atitinka ilgaamžiškumo didėjimo tempus. Nesusiduriame ir su kita Vakarų šalims (pavyzdžiui, Austrijai ar Belgijai) būdinga problema, kai žmonės į pensiją išeina anksčiau laiko.
Tačiau tuo atliktų darbų sąrašas, skatinant aktyvų senėjimą, ko gero, ir baigiasi. Didesnis darbo santykių lankstumas neabejotinai praverstų pensininkams, neskubantiems į užtarnautą poilsį. Tik kyla daug abejonių, ar iki rinkimų bus bent kiek pasistūmėta naujojo DK link. Proveržio pensijų ir sveikatos sistemų reformos srityse taip pat greitu metu nepamatysime. Ką jau kalbėti apie tokius orios senatvės dalykus kaip mokymasis visą gyvenimą ar Pasaulio sveikatos organizacijos propaguojamas Palankių sveikatai darbo vietų modelis. Taigi atleiskite, senjorai, šiandien nėra laiko jums.
