 |
Į trečiadienį Davose prasidėjusį Pasaulio ekonomikos forumą sugužėjo apie 2600 įtakingiausių vadovų iš viso pasaulio. Šveicarijos Alpės – puiki tribūna Europos lyderiams bandyti įtikinti pasaulį, kad jų pastangos sprendžiant skolų problemas nėra bevaisės. Vokietijos kanclerei ir Europos centrinio banko valdytojui kraunantis lagaminus, euro gelbėjimo istorijoje pagaliau sulaukta prašviesėjimo.
Sausio viduryje M.Draghi užsiminė apie įžvelgiamus „nedrąsius sumažėjusio ekonominio aktyvumo stabilizavimosi ženklus“. Įkandin šio pareiškimo pasirodę euro zonos ir jos didžiųjų ekonomikų pasitikėjimo rodikliai buvo geresni nei tikėtasi.
ECB užtvindžius bankus pinigais, šiek tiek atslūgo įtampa finansų rinkose. Tikėtina, kad Lietuvos Vyriausybei taip pat pavyks pasinaudoti šiuo palankiu momentu ir sėkmingai pasiskolinti. Apie tai, kad Senąjį žemyną sukausčiusi recesija gali būti ne tokia skausminga, kaip prognozuojama, bylojo ir pirmą kartą per pusantro mėnesio JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjęs euras.
Nei dažnesnis pasaulio protų sutelkimas, nei garsūs Davoso ar Briuselio vardai savaime ES iš skolų krizės neištemps.
Už prošvaistę neapibrėžtumo kamuojamose rinkose daugiausia tektų dėkoti ECB. Bet kad ir koks būtų svarbus aktyvesnis jo vaidmuo, euro gelbėjimo operacija nebus baigta be ryžtingų Europos politikų sprendimų. Dvi dienas šios savaitės pradžioje Briuselyje posėdžiavę ES finansų ministrai gyrėsi aptarę daug svarbių klausimų. Tačiau išsklaidyti graikų bankroto šmėklos jiems ir šį kartą nepavyko.
Suderintas Europos stabilumo mechanizmo (ESM) steigimo sutarties tekstas taip pat turi trūkumų. Dabartinis šio finansinės pagalbos fondo dydis yra maždaug perpus mažesnis nei ES vyriausybių grąžintinos skolos vien šiemet. Taigi vargu ar tokio dydžio ESM padės pelnyti investuotojų pasitikėjimą.
ES ministrai grįžo ir prie fiskalinės sutarties, kuri buvo sukėlusi didelę sumaištį praėjusių metų gruodį. Lieka viltis, kad šios ES ministrų diskusijos padėjo geriau pasiruošti neeiliniam ES viršūnių susitikimui, kuris įvyks jau ateinantį pirmadienį ir iš esmės yra skirtas tiems patiems klausimams.
Liūdna, kad Europos lyderiai, užuot buvę aktyvūs, vis dar „gesina gaisrus“. Juk fiskalinėje sutartyje nauja nebent tai, kad siūloma įvesti griežtesnes sankcijas, bet nėra jokio smarkesnio postūmio vieningos fiskalinės politikos ar bent euro zonos skolų sujungimo link. Nereikia didelių mokslų, kad suprastum, jog tai yra būtinos sąlygos euro klubo sėkmei.
Nei dažnesnis pasaulio protų sutelkimas, nei garsūs Davoso ar Briuselio vardai savaime ES iš skolų krizės neištemps. Sausio 30-oji netaps euro gelbėjimo istorijos pabaiga. Kita vertus, šiandien euro ateitis atrodo šviesesnė nei praėjusių metų rudenį. Tikiu, kad euro zona išliks. Kitą savaitę turėtų paaiškėti jos sudėtis. Kantrybės!
Šis straipsnis buvo spausdintas savaitraštyje „15min“, visą savaitraštį rasite čia.
