Dabar, mielas susireikšminime, tave trumpam paliksime. Nepyk. Nesijausk nuskriaustas, tuoj sugrįšime.
Pamatinis žmogaus poreikis – saugumo. Saugumas, kad išgyvensiu, kad išliksiu. Saugumo poreikis – it mūsų visų šerdis, užgimstanti su kiekvieno gyvybe.
Išvydęs šį pasaulį, noriu jausti saugus – pamaitintas, šiltai apkamšytas, apkabintas. Man skiriamas dėmesys, esu mylimas, esu priimtas toks, koks esu. Nes kaip baisu suprasti, kad esi kažkoks ne toks! Turinys manyje arba dalis jo netinkama. Turbūt viena blogiausių vaikystės patirčių.
Įsivaizduokit, aš gyvenu su šiuo pamatiniu saugumo jausmu. Man šilta, jauku, aš šypsausi kitiems ir jie šypsosi man, aš moku kurti darnius santykius, mane kiti priima, o aš priimu kitus. Jaučiuosi lygus tarp lygių. Šiltnamyje? Nebūtinai. Tai gali įvykti ir sveikoje šeimoje, sveikoje bendruomenėje.
Na o dabar kitas atvejis (ne, ne tipinis „lietuviškas“; tiesiog kitas). Aš nesijaučiu saugus. Gal mane ir pamaitina, ir namus turiu, tačiau man neskiriamas dėmesys. Svarbus mano poreikis nėra patenkinamas. Jaučiuosi nevertas dėmesio. Nepakankamai vertingas. Ir štai augu su šiuo jausmu.
– Na žinot, tėvai man liko skolingi, bet skolą aš atsiimsiu iš Jūsų visų. Pradėkim nuo to, kad apžvelgiu jus visus. Vieni, matau, mažesni už mane. Jums aš pademonstruosiu savo didybę. Kiti didesni už mane. Hm... Jūs man primenate mano menkumą. Sunkus jausmas, skaudi patirtis. Kam vargintis, kam jį jausti ir save kankinti. Užkišu jį toli. Tegu netrukdo sklandžiai žygiuoti per gyvenimą.
– Brolyčiai, jums nepatinka, kaip aš garsiai rėkiu ir demonstruoju savo jėgą? Jūs nesuprantate, mes gyvename laukinėmis kapitalizmo sąlygomis!
– Jei atvirai, nenoriu Jūsų girdėti. Mano tiesa geresnė už Jūsų. Ją sukaupiau (sunkiu) savo darbu. Savo vertę susieju su savo žiniomis. Bijau, kad Jūsų argumentai mane privers suabejoti mano žiniomis, o tai reiškia savimi.
– Kai kalbu, aš pagaliau galiu girdėti savo balsą. O žinote, manęs niekas vaikystėje nenorėjo klausyti.
Pamatinis žmogaus poreikis – saugumo. Saugumas, kad išgyvensiu, kad išliksiu. Saugumo poreikis – it mūsų visų šerdis, užgimstanti su kiekvieno gyvybe.
– Mano veido išraiška byloja apie mano reikšmę ir svarbą. Leiskite man atsigriebti, juk visą vaikystę savo tėvams visiškai nerūpėjau.
– Girkite, girkite mane... visi šie žodžiai it medus, mano senoms žaizdoms sutepti.
– Turiu uždirbti tą milijoną. Noriu, kad ir jūs tai matytumėte. Gal pagaliau galėsiu jaustis saugiai.
– Cha! Aš viena ranka žarstau lietuviško politinio gyvenimo aktualijas? Ak, aš didis didis didis!
Susireikšminimas veikia tik santykyje su kitais. Nesvarbu, ar santykiai realūs, ar įsivaizduojami – mūsų galvoje. Susireikšmindamas pasiimu daugiau – dėmesio, didybės, vertės, meilės. Susireikšminimas – tai būdas užsilopyti senas skyles.
– Laba diena, aš Jūsų didenybė susireikšminimas!
– Laba diena, mes jau sveikinomės. Negaliu sakyti, kad malonu tave matyti. Eik pasėdėk ten ant suoliuko. Noriu pamąstyti, ar tu mane padarai silpnesniu ar stipresniu žmogumi.
Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, Baltijos šalių ICC koučingo trenerė, „Žinių radijo“ laidos „Lyderio dilema“ autorė
