Atrankos pokalbiai vyksta įprasta vaga: kuo sudomino ši galimybė ar kodėl ieškote darbo, kokios geriausios jūsų savybės, kokių turite trūkumų, kas jums svarbiausia darbe, kas labiausiai motyvuoja ir panašiai. Pabaigoje – papasakokite apie save, kokie jūsų laisvalaikio pomėgiai, šeima. Beje, apie šeimą klausti Latvijoje draudžia įstatymai, bet apie tai sužinojau tik vėliau. Tad dabar tik – „papasakokite daugiau apie save“.
Įsitaisęs prieš mane išvaizdus kostiumuotas vadovas (ir Lietuvoje, ir Latvijoje aukščiausio lygio vadovų kategorijoje dominuoja vyrai) dėsto: „Gyvenime man svarbiausia šeima, visą laisvalaikį praleidžiu su vaikais“. „Oho, koks geras tėvas“, – žvelgiu į jį su nuostaba. Tai girdėti vadovų lygmenyje labai neįprasta.
Latviui po darbo valandų ar per atostogas neprisiskambinsi. Susitikimo laiko po darbo nepaskirsi. Kartais latviai išeina iš darbo, kad galėtų ilgiau pailsėti kartu su šeima.
Ilgainiui besidarbuodama Latvijoje prie to pripratau. Daugeliui čia sutiktų vadovų, specialistų svarbiausia – šeima, vaikai. „Dirbu tam, kad aprūpinčiau šeimą, galėtume keliauti, laisvalaikį leisti kartu su šeima“ – dažniausiai girdimi atsakymai. Vėliau jau įpratau, kad latviui po darbo valandų ar per atostogas neprisiskambinsi. Susitikimo laiko po darbo nepaskirsi. Kartais latviai išeina iš darbo, kad galėtų ilgiau pailsėti kartu su šeima.
Bandau prisiminti, kiek kartų esu girdėjusi iš vadovo Lietuvoje, kad jam svarbiausia šeima, tik po to darbas. Iš atminties iškrapštau vieną kitą atvejį. Ir kalbančių apie laisvalaikį pirmiausia su šeima („žaidžiame kartu ledo ritulį, futbolą, slidinėjame“) – taip pat turbūt tik vienetai. Kokie įprasti lietuvių vadovų laisvalaikio atsakymai? Pirmiausia sportas (dviračiai, bėgimas, slidinėjimas), profesinių knygų skaitymas, politika ir ekonomika, investavimas, kelionės. Šeima kažkur šalia, dažnai ir nepaminima. Dažniau iš vadovo vyro Lietuvoje (tiesa, neformaliai) išgirsi – žmona pyksta, kad per mažai laiko skiriu šeimai.
Galvoju, patikrinsiu, ar neklystu. Kaip tik Latvijoje. Po išsamaus interviu apie darbą vadovo klausiu:
– O ką apie asmeninį gyvenimą galite pasakyti?
– Visas laikas su šeima. Turiu tris vaikus. Daug bendrų užsiėmimų. Su kiekvienu ir atskirai reikia pabūti. Kol kažką nuveikiame, laiko ir nelieka...
Neturime aiškaus atsakymo, kodėl Lietuvoje susiklostė tokia iš kartos į kartą keliaujanti tėvystės tradicija. Dažnai minimas sunkus tautos likimas – tremtis, okupacija. Tačiau išbandymų patyrė daugelis tautų, netrūksta pavyzdžių (žydų tauta, armėnai), kai išbandymai telkė, o ne ardė šeimas. Su vaikais laiko praleidžiame mažiausiai Europoje – vidutiniškai 6–7 minutes (UNICEF, 2009), esame mažiausiai empatiški („Chopick“ ir kt., 2016). Kurgi būsime? Ar kas į mūsų jausmus vaikystėje atliepė? Taigi, augame individualistais, dažnai nesuprasti ir neišmokę suprasti kitus.
Darbas mums viena svarbiausių vertybių. Esame darbštūs. Pati taip pat savo komandoje noriu maksimaliai darbui atsidavusių darbuotojų. Nenuostabu, kad ir kliento užsakymas Baltijos šalyse – „norime tokių, kaip lietuviai“. Mes nueisime tą „ekstra mylią“, padarysime daugiau, nuvilti darbdavį kur kas blogiau nei nuvilti savo šeimą. Ech, esame darbštuoliai, o „braliukai“ latviai džiaugiasi gyvenimu.
Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, „Žinių radijo“ laidos „Lyderio dilema“ autorė
