Jei manau, kad meras yra puikus, vėlgi mano smegenys padaro savo darbą – fiksuoja reikiamus faktus: štai atidaromas dar vienas (dienos, daugiafunkcinis, kultūros ar pan.) centras, įrengtas dar vienas skveras, suorganizuota miesto šventė ir pan.
Klausimas, kas formuoja mano nuomonę. Svarbus vaidmuo tenka lyderiui. Iš esmės lyderiai dažniausiai formuoja sekėjų įsitikinimus ir kviečia mąstyti būtent taip. Kiekvienas teiginys yra savotiškas kvietimas pamąstyti. Tokiu būdu lyderis įprasmina ir savo, ir sekėjų veiksmą, darbą. Keletas paprastų pavyzdžių. Siuntų išvežiotojui, stovinčiam kamštyje, gali atrodyti, kad jo darbas bereikšmis, tačiau būtent vadovas turėtų parodyti, kaip svarbu ir kiek džiaugsmo kitam gali suteikti laiku pristatyta laukiama dovana. Kiemsargio darbas atrodo nykus, tačiau laiku ir kruopščiai pabarstyti šaligatviai gali apsaugoti žmones nuo traumų. Virti košę – itin nuobodu, tačiau rūpestis kitu keičia gyvenimus. Įprasminti – lyderio pareiga.
Iš esmės lyderiai dažniausiai formuoja sekėjų įsitikinimus ir kviečia mąstyti būtent taip.
Prasmės jausmą suteikia suvokimas ir žinojimas, kad mano darbas turi teigiamą poveikį kitiems žmonėms ir / ar pasauliui. Kartais to nematome, galvodami, kad mano darbas yra paprastas, neįdomus. Prasmė pakylėja mano veiksmą – suteikia misijos jausmą.
Įsivaizduokite, prieš prasidedant spektakliui, salėje kažkas garsiai replikuoja: „girdėjau, šis spektaklis niekam tikęs“. Žinia pasiųsta, mūsų smegenys ją užfiksavo ir pradeda žvelgti į situaciją būtent taip – įtariai. Neutrali aktoriaus vaidyba ima atrodyti nevykusi.
Jei kas nors šūkteli „sakė, tai nuostabus spektaklis!“ – imame pastebėti gerus dalykus. Kai kitas asmuo pakvietė matyti dalykus būtent taip, mūsų smegenys vis renka įrodymus. Tenka konstatuoti, kad sėkmingai paleista „aukšto ir gražaus“ frazė formavo mūsų žvilgsnį ir nebeleidžia matyti „išmintingas“, „įtakingas“.
Komunikacija – fragmentiška, skubota ir skylėta.
Šiandienos lyderių komunikacijoje itin trūksta paaiškinimo, kodėl turime elgtis būtent taip, kodėl priimami pasirinkti sprendimai. Komunikacija – fragmentiška, skubota ir skylėta. Nėra rimto paaiškinimo dėl visų politinių iššūkių: santykių su Kinija ir Taivano klausimo, sankcijų Baltarusijai, COVID ribojimų logikos. Todėl renkame įrodymus apie dar ir dar vieną politinę klaidą, silpną vyriausybę, neryžtingą premjerę.
Lyderio kalba – it kūrinys, į kurį galime žvelgti iš trijų perspektyvų. Pirmiausia kalba turi atspindėti patį kalbėtoją, jo poziciją, patirtį, jo santykį su problema. Ši dalis kyla iš širdies ir asmeninės patirties. Antra – pats kūrinys, konkreti kalba. Ar ji aiškiai, logiškai išdėstyta, ar ji perteikta tinkamai? Ar joje yra kulminacija, emocija? Ir galiausiai trečia perspektyva – poveikis žmogui. Kaip ši kalba veikia žmogų? Kokias sukelia mintis, jausmus?
Parodyti, kad esi žmogus – būtina. Tinkamai pasiruošti – būtina. Galvoti apie tai, kas svarbu žmonėms, kokį poveikį jiems turės, kas jiems skambės – būtina. Ir galiausiai – kokia viso to prasmė – paties sprendimo poveikis žmonėms ir / ar aplinkai. Ne, tam nereikia ilgų teksto lapų. Pakanka apgalvoti šiuos tris punktus.
Praverstų ir atsakymas į klausimą – o kodėl gi žmonės turėtų mane sekti ir su manimi dirbti.
