Šiuo metu pasitikėjimas Vyriausybe nukrito į rekordines žemumas – tesiekia 18,2 proc., Seimu – 11 proc. (Vilmorus, 2021 m. spalis). 2020 gruodį pasitikėjimas Vyriausybe siekė 41 proc. ir vėliau ėmė nuosekliai kristi – 2021 gegužį jau siekė 37 proc. (Baltijos tyrimai, 2021). Klausimas, ar pasitikėjimas menks toliau – visuomenėje nepopuliarių įstatymų ir sprendimų priėmimas gali dar labiau didinti visuomenės ir valdžios atskirtį.
Esant dabartinei šalies vadovybei, nematyti priežasčių, kodėl pasitikėjimas Vyriausybe ir Seimu turėtų augti.
Reikia pripažinti, kad lietuviai, kaip ir kitos kaimyninės Rytų Europos šalys, pasižymi žemu pasitikėjimu tarpusavyje ir ypač valdžia. Tai lėmė ir ilgametė okupacija iki pirmo pasaulinio karo, ir nevienareikšmiai vertinamas tarpukario laikotarpis, ir Antrojo pasaulinio karo įvykiai – valdžių kaita, bei ilgus metus vėliau šalį demoralizavusi sovietinė okupacija. Valdžia nesuvokiama kaip žmonių gynėja, sąžininga, atstovaujanti teisingumui. Todėl dažnai tas pats politikas, iki rinkimų vertintas gerai, iš karto po rinkimų vertinamas neigiamai, net nespėjęs ką nors nuveikti. Tai nėra tik rinkėjų mentaliteto klausimas. Tokias nuostatas („įmerkė rankas į lovį“) stiprina ir politikų elgesys, kurį lemia palyginus žemi politikų atlyginimai bei šių siekis papildomai pasirūpinti savo gerove – korupcijos skandalai po Nepriklausomybės atgavimo nesukūrė principo, kad valdžia pasitikėti galima.
Esant dabartinei šalies vadovybei, nematyti priežasčių, kodėl pasitikėjimas Vyriausybe ir Seimu turėtų augti – nėra dialogo su svarbiomis visuomenės grupėmis, valdžios vyrai ir moterys šiuo metu atstovauja ne visos Lietuvos, o tam tikrai miesto gyventojų daliai.
Visgi svarbesnis dalykas yra suvokti, kad greitu laiku (turiu omenyje artimiausią dešimtmetį) neturėsime Lietuvoje trokštamos „Skandinavijos“ – brandžios žmonių ir valdžios partnerystės, pasižyminčios dialogu, pasitikėjimu, pagarba.
Jei valdžios atstovai nori pagarbos, lygiai taip turėtų pradėti gerbti ir girdėti kiekvieną Lietuvos žmogų.
Reikia pripažinti, kad yra ir gerų žinių – didelis pasitikėjimas Policija (65,6 proc.), „Sodra“ (61,4 proc.), Kariuomene (59,6 proc.) (Vilmorus, 2021 spalis) rodo, kad žmonės nėra užsiprogramavę neigiamam požiūriui. Visos šios institucijos įgyvendino reformas ir žengė didelį žingsnį skaidrumo bei žmonių link. Be to, jos atstovauja visos Lietuvos interesams, neišskirdamos jokios socialinės grupės. Žinoma, jų tokia misija. Tačiau argi Vyriausybės ir Seimo misija kitokia?
Šiandien Lietuvos žmonės yra ypač įjautrinti ir vienintelis būdas stabilizuoti pasitikėjimo kritimą – nebeeskaluoti jautrių visuomenei temų, tvirtinant, kad „mes žinome geriau už jus, kas reikalinga Lietuvai“.
Grįžtant prie klausimo dėl pasitikėjimo ir pagarbos. Vadyboje tyrimai aiškiai pasakė: jei vadovas prastai atsiliepia apie savo darbuotojus, darbuotojai jį irgi vertina neigiamai bei apkalba. Jei valdžios atstovai nori pagarbos, lygiai taip turėtų pradėti gerbti ir girdėti kiekvieną Lietuvos žmogų.
Jei į kolektyvą, kuriame klesti nepasitikėjimas, ateitų nauja vadovybė, ir galvotų – et, tie žmonės prasti, jie nieko nesupranta, pakaks, jei remsimės keliais nuomonės lyderiais, žinome, kad tokia kompanija greitai prieitų liepto galą. Vadinasi, vienintelė išeitis – kurti pasitikėjimą. Ir organizacijos, ir visuomenės kultūros kaita trunka metais, kartais dešimtmečiai. Neprisiimti už tai atsakomybės – nusikaltimas prieš savo tautą, tai neigiamų precedentų įtvirtinimas ateičiai.
