Alisa Miniotaitė: „Silpnoji“ lytis – bausmė ar privilegija?

Nuo balandžio 1 d. Didžiosios Britanijos įstatymo įpareigojimas atskleisti atlyginimus įvairių pareigybių segmentuose pagal lytį parodė, kad vyrų ir moterų atlyginimų skirtumai tame pačiame pareigų lygyje skiriasi iki 60 procentų. Aukščiausia skirtumo riba pasiekta viename UK veikiančiame Šveicarijos banke.
Alisa Miniotaitė
Alisa Miniotaitė / Ramūno Blavaščiūno nuotr.

Vidutiniškai moterys Europos Sąjungoje (ES) uždirba 16 proc. mažiau nei vyrai, Lietuvoje – apie 14 proc. Statistikos departamento duomenimis, atlyginimo nelygybė Lietuvoje kasmet pamažu didėja.

Jau kuris laikas suku galvą apie šių skirtumų kilmę. Sausio mėnesį atliktas jaunų žmonių tyrimas parodė, kad merginos ne taip pasitiki savo jėgomis kaip vaikinai, kalbant ne tik apie karjeros aukštumas, bet net ir apie laimingą šeimyninį gyvenimą. Galime ieškoti šaknų lietuviškame mentalitete, ugdymo sistemoje, tačiau matome, kad tai ne tik Lietuvos, viso pasaulio problema.

Įvertinta, kad moterų ir vyrų skaičius vadovaujančiose pozicijose, išlaikant dabartines tendencijas, turėtų susilyginti daugiau nei po 200 metų. Kitas ir turbūt svarbesnis klausimas – ar to reikia?

Tūkstančius metų žmonijos gyvenimas buvo paremtas šeimos išsaugojimo tradicija. Šeimos, kurioje vyrai kariavo, o moterys puoselėjo namus ir augino vaikus. Būtent toks modelis įsitvirtino, leido išlikti žmonijai. Tai užprogramuota ir gamtos dėsniuose. Norime tai nubraukti. Ar įsivaizduojate gentį, kurioje moterys kariauja, o vyrai verda košes? Man regis, iki galo nežinome ir nesuprantame, kaip atrodytų pasaulis, jei išnyktų tradiciniai vaidmenys.

Taip, šiandieninis pasaulis pasikeitęs. Moters vaidmuo žymiai didesnis ir svarbesnis nei tik virėja, skalbėja ir vaikų auklėtoja. Moterys yra atstovaujamos, dalyvauja valstybių valdyme ir toliau siekiama, kad moteris galėtų daryti tai, ką nori, ir jų teisės bei galimybės nebūtų ribojamos.

Nesu tikra, ar pačios moterys yra pasiruošusios keistis vaidmenimis. Dabar gavusi vyro gyvenimo aprašymą su įrašu „šiuo metu esu tėvystės atostogose“ nustembu, kyla klausimų dėl karjeros siekių. Kaip į tokį įrašą reaguoja verslo kompanijų vadovai vyrai, jei šis kandidatas pretenduoja į vadovaujančias pareigas? Kai kurie aukščiausio lygio vadovai vyrai įdeda nuotrauką prie vežimėlio feisbuke, bet visi suprantame, kad norėjo sukelti šypseną – atrodyti žmogiškas, šiuolaikiškas ir kad tai tik dienai arba savaitei.

Neseniai, viešint Stokholme, atkreipiau dėmesį į pudros reklamą per televiziją. Ši buvo reklamuojama ne tik moterims, jau ir vyrams. Jei vyrai nori pudruotis ir dažyti blakstienas, kas lieka moterims? Ar tik ne autis kerzus ir pasiraitojus rankoves kibti į darbus?

Neseniai virė diskusija apie tai, kodėl prestižinėse konferencijos daugiau pranešėjų vyrų nei moterų. Akivaizdu, kad, jei moterys būtų verslo auditorijai patrauklios, įdomios, turėtų ką pasakyti, jos lygiai taip pat būtų pageidaujamos verslo konferencijose. Tos, kurios tokios ir yra, veikiausiai ir yra pageidaujamos. Kartais moterys scenoje pasirodo kaip „geros mergaitės“, retransliuoja kitų žinias, nesukurdamos savo originalaus turinio, bet, anot organizatorių, dar blogiau, kai moterys bando atrodyti vyriškos – „kietos“ kaip vyrai.

Ko gero, daugiausia ribojimų yra pačių moterų galvose. Mažas pavyzdys: daug kartų iš moterų esu girdėjusi apie baimę „nusišnekėti“, tačiau niekada nesu girdėjusi apie tokią baimę iš vyro lūpų. Iš kur kyla baimės ir ribojimai? Iš auklėjimo, ugdymo, skirtingo elgesio su mergaitėmis ir berniukais, subtiliai, nesąmoningai perduodamo iš kartos į kartą. Rodos, taip turi būti ir kitaip nebus.

Tyrimai rodo, kad moterų tolerancija rizikai yra mažesnė. Nepavyko rasti duomenų, tačiau manau, kad kriptovaliutomis prekiauja ar jas kasa žymiai mažiau moterų nei vyrų. Mano spėjimas – moterų ne daugiau nei 5–7 proc. Tikimasi, kad jei daugiau moterų būtų CEO, būtų mažiau neetiško elgesio. Visgi, gali būti, kad etiškas elgesys kyla iš baimės, nenoro nukentėti, todėl praplatėjus tolerancijos rizikai riboms, moterys lygiai taip pat pakliūtų į neetiško elgesio pinkles.

Pastebėjau, kad jaunos moterys po motinystės atostogų nebenori siekti karjeros aukštumų. Jas tenkina paprastas darbas nuo 8 iki 17 val. be didesnių įtampų. Pripratus būti namie, kai nereikia sukti galvos, kaip uždirbti pinigus ir išlaikyti šeimą, yra malonu nepersistengti, atlikti tradicinį moters vaidmenį. Esu tikra, dalis moterų niekada nesutiktų užleisti šio komforto bastiono. Tai yra „silpnosios“ lyties privilegija.

Galbūt judame pasaulio, kuriame nebėra silpnųjų, link. Liks tik lygiavertė partnerystė. Ar tai įmanoma? Pamatysime.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs