Turbūt nebėra vadovo, kuris šiandien nesiskųstų darbuotojų trūkumu ir augančiais atlyginimas. Kiekvienas ateinantis darbuotojas prašo vis daugiau ir daugiau pinigų. O didžiausias vargas – „kurgi tą gerą darbuotoją rasti?!“.
Tai išties bėda verslui, tačiau ji turi vieną puikią pusę – įmonės tiesiog išsijuosusios tobulina vidinius procesus: darbuotojo atrankos (greita, išradinga, maloni); darbuotojo įvedimo, skatinimo, ugdymo – kad tik kelias būtų sklandus, kad iš kitų organizacijų importuotas augalas sėkmingai prigytų mūsų ekosistemoje.
O kaip stengiasi vadovai! Balso pakėlimas, neteisingumas, dėmesio stoka darbuotojui tampa beveik atgyvenomis. Nuolatiniai susitikimai komandose, reguliarūs individualūs pokalbiai (įmonių žargonu, one-to-one), grįžtamojo ryšio kultūros puoselėjimas, neformalūs renginiai – visa tai šiandieninė Lietuvos įmonių gyvenimo alfa ir omega.
Ir nesakykit, kad tai blogai. Tai tiesiog puiku! Neabejoju, kad tokiomis sunkiomis sąlygomis Lietuvos vadovų ir įmonių branda sparčiai auga. Ilgalaikėje perspektyvoje laimėsime visi.
Darbuotojo prigijimą organizacijoje galima ir spartinti – tręšti. Kaip tai geriausia daryti? Niekas taip nesusaisto darbuotojo su įmone kaip tiesioginis bendravimas su vadovu, vadinasi, vadovo dėmesys ir reguliarus pokalbis – yra pačios geriausios trąšos. Pirmą savaitę – po kelias minutes kas dieną, vėliau individualus pokalbis kas savaitę, numatant darbuotojui savaitinius, mėnesio, bandomojo laikotarpio, pirmo pusmečio tikslus.
Taip pat darbuotojui prigyti padės apibrėžtos darbuotojo įvedimo atsakomybės: už ką atsakingas personalo vadovas, už ką tiesioginis vadovas, už ką komanda (o taip, ji irgi vaidina svarbų vaidmenį „įsiurbdama“, integruodama naujus kolegas) ir galiausiai, kokia paties naujojo darbuotojo atsakomybė.
Kartais tenka matyti, kad tiesioginiai vadovai kratosi šios pareigos: „Personalo vadovas man atrinks žmones, atves į skyrių ir integruos.“ Deja deja... Taip norisi atsakomybę patikėti kitam, atsiremti į gelbėtoją. Ką tokioje situacijoje gali padaryti išmintingas personalo vadovas, tai priminti, kad visos šios yra tiesioginio vadovo pareigos ir negali būti deleguojamos. Pats turi priimti sprendimą, ką darbinti, pats turi žmogų įvesti į komandą bei padėti jam augti. O personalo vadovas – patarėjas, konsultantas, kartais organizatorius, tačiau atsakomybė visada tiesioginio vadovo.
Personalo vadovas – patarėjas, konsultantas, kartais organizatorius, tačiau atsakomybė visada tiesioginio vadovo.
Svarbus klausimas, kada gi įmonės galės bent kiek atsikvėpti, kada nebereikės taip darbuotojų medžioti ir tiek dėl jų kovoti? Artimiausius dvejus metus tokio atokvėpio nematyti. Augantis darbo užmokestis dar netapo įmonių barjeru parduoti paslaugas ir išlaikyti pelningumą. Galbūt lygiavertės derybinių galių pusiausvyros galėtume tikėtis maždaug po trejų metų. Tad... pasiraitojame rankoves ir žiūrime, ką dar įmonėje reikėtų patobulinti!
