Vargeta – pilvažmogis, kuris turi pakankamai pinigų nusipirkti krėslą taryboje ar mero karūną. Gal net porcelianinius dantis susidėjo iki rinkimų? Juk nori su regalijomis atrodyti gražiai. Vargšas – žmogus, kuris nieko nebeturi.
Jis neturi savo vaikų, nors su jais kasdien geria. Neturi rankų, nes jos nieko nebemoka. Kišenėse nėra pinigų, o galvoje nebėra ir proto jų uždirbti.
Taip, kalbu konkrečiai apie tave, nusprendusį savo garbės ir proto tuštumą užpildyti nupirktais vargšų balsais.
Pardavei balsą? Vadinasi, dabar žinai savo kainą ir esi tik karvės blynas pakelėje. Gali kainuot ir milijoną. Tai reikš tik karvės blyno dydį.
Dabar žinai savo kainą. Gali kainuot ir milijoną. Tai reikš tik karvės blyno dydį.
Nupirkai balsą? Esi didžiulė mėšlo krūva srutų lagūnoje su auksiniu klozetu.
Tavo advokatai, brangiau kainuojantys vargšai, šią krūvą vadina šventove skaidriame it krištolas vandenyje.
Vargšo akys trumpam suspindėjo, kai rankose gniaužė savo savaitės uždarbį, gautą per dešimt minučių. O tu, vargeta, gal pasijutai geradariu?
Tu nesigaili, tik bijai
Tu kelis mėnesius pūtei savo kostiumuotą krūtinę ir sukiojai ant jos pamautą galvą be charakterio. Darei tai už mūsų pinigus. Be to, kai kurie kanalai yra tavo – pasireklamavai ir uždirbai.
Demonstravai galią prieš mokinius, kurių pilną salę suvarė tavo partijos narys mokyklos direktorius. Tu pliekei per strėnas į kulną kandančiam konkurentui. Ir garsiai rėkei, nors pats ir mušei.
„Karalius nuogas!“ – per švelniai pasakyta. „Mėšlo gabalas!“ – kur kas tiksliau.
„Karalius nuogas!“ – per švelniai pasakyta. „Mėšlo gabalas!“ – kur kas tiksliau.
Susigėdai? Supykai?
Nemanau. Tau visada buvo, yra ir bus nusispjaut ant tiesos, drąsos, garbės ir orumo. Tu gali tik išsigąsti.
Net tada, kai krausi į kelnes vos apvirškintus ikrus dėl savo sąskaitos banke, vaizduosi, jog bijai dėl Lietuvos. Dėl vargšų jos žmonių. Ech, ir kaip man tavęs nerinkti.