Tačiau stebuklas ne tai, kad neginkluoti piliečiai sugebėjo kulkomis suvarpyti užpuolikus, o tai, kad tarp automobilių degėsių ir pelenų buvo rastos ugnies nepaliestos šimto dolerių kupiūros, taip ugnies nepaliestos visiškai kaip ir naujos „Dešiniojo sektoriaus“ lyderio Dmitrijaus Jarošo vizitinės kortelės.
Tai iškart privertė prisiminti biblinę legendą apie nesudegantį krūmą. Taip, ne viskas dabartinio Ukrainos ir Rusijos konflikto liepsnose sudega! Tačiau tuo stebuklai Slovjanske nesibaigia.
Tai iškart privertė prisiminti biblinę legendą apie nesudegantį krūmą. Taip, ne viskas dabartinio Ukrainos ir Rusijos konflikto liepsnose sudega! Tačiau tuo stebuklai Slovjanske nesibaigia.
Su Ukrainos žurnalistais nenorintys kalbėti separatistai Rusijos televizijos žurnalistams papasakojo apie tris jų pusėje žuvusius ir iki septynių nukautų priešo pusėje.
Tiesa, kaip teigė „neginkluoti piliečiai, savo nukautuosius ir sužeistuosius „nacionalistai-banderovcai“ išsivežė likusiais dviem automobiliais. Tiriant mūšio vietą kraujo žymių neaptikta, o vienintelis žinomas žuvusysis – kaimyninio kaimo gyventojas, savo automobiliu keliavęs per patikros punktą namo ir, panašu, užmuštas dar iki tariamo mūšio pačių „patikros punkto gynėjų“.
Bent jau kaimo gyventojai įsitikinę, kad jų kaimyną užmušė dėl „paveikslėlio“, kurį vėliau parodė per Rusijos televiziją. Jų teigimu, jei ir buvo užmuštų „patikros punkto gynėjų“, jie greičiausiai buvo Rusijos piliečiai, o ne vietiniai gyventojai. Juk vietinius gyventojus lengva atpažinti, o ir artimieji būtų jų kūnus jau pasiėmę ir ruošęsi laidotuvėms. O laidotuvės – viešas dalykas, jų nuo visuomenės nenuslėpsi.
Taip, per didžiąsias religines šventes stebuklų nutinka. Vieną stebuklą Ukrainai žadėjo ir Rusija: iškart keli Rusijos politikai, taip pat ir pasiskelbusysis Krymo premjeras Sergejus Aksionovas, pareiškė, kad Velykų naktį Donbase pasirodys pabėgęs buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Ukraina įsitempė. Žurnalistai ėmė fantazuoti apie jo maršrutą: kur ir kokiu būdu jis žengs į Ukrainos žemę.
Daugelis priėjo prie išvados, kad slapčia naktį Rusijos kariai jį pristatys į Ukrainos Azovo jūros pakrantę ir ten perduos šalininkams iš Donbaso, kurie jį nuveš tiesiai į Slaviangorodo vienuolyną šalia Slovjansko, iš kur jis su ikona rankose ves šalininkus pulti Kijevo.
Šis stebuklas neįvyko ir jau pirmadienį Krymo lyderis S.Aksionovas, jau Vladimiro Putino paskirtas Rusijos aukščiausio lygio valdininku, „Twitter“ pranešė, kad V.Janukovyčius išsigando, bet Donbase būtinai pasirodys gegužės 11-ąją.
Šis stebuklas neįvyko ir jau pirmadienį Krymo lyderis S.Aksionovas, jau Vladimiro Putino paskirtas Rusijos aukščiausio lygio valdininku, „Twitter“ pranešė, kad V.Janukovyčius išsigando, bet Donbase būtinai pasirodys gegužės 11-ąją.
Šis pažadas su konkrečia kito „išsilaipinimo“ data leidžia žymiai aiškiau įžvelgti Rusijos planus dėl artimiausios Ukrainos ateities.
Gegužės 9 dieną Rusijoje ir Ukrainoje bus švenčiama pergalės prieš nacistinę Vokietiją diena. Paprastai šią dieną rusiškos ir prorusiškos jėgos, įskaitant ir komunistus, išnaudoja provokacijoms. Komunistai išeina į demonstracijas su sovietine simbolika, raudonomis vėliavomis ir taip iškart patraukia Ukrainos nacionalistų ir tiesiog komunizmo bei sovietinės praeities priešininkų dėmesį.
Sovietinė praeitis iki šiol išlieka daugelio Donbaso gyventojų mintyse ir širdyse. Turint galvoje dabartinę padėtį, galima įsivaizduoti, kad Pergalės dienos demonstracijos bus masinės ir su vietinių bei Rusijos „režisierių“ pagalba gali virsti riaušėmis, naujais administracinių pastatų užgrobimais ir karinių dalinių, policijos nuovadų ir saugumo tarnybų užpuolimais. Ir tada pačią svarbiausią akimirką pasirodys „Donbaso išgelbėtojas“ V.Janukovyčius.
Žinoma, jis pats jokio noro grįžti į Ukrainą neturi, taigi visos jo sugrįžimo operacijos planuojamos dalyvaujant Rusijos specialiosioms tarnyboms. Jos skuba išmesti „Janukovyčiaus kortą“ prieš prezidento rinkimus Ukrainoje. Po jų iš gyvo V.Janukovyčiaus Rusijai nebus jokios naudos.
Jos skuba išmesti „Janukovyčiaus kortą“ prieš prezidento rinkimus Ukrainoje. Po jų iš gyvo V.Janukovyčiaus Rusijai nebus jokios naudos.
Tuo metu Slovjanske, kurį visiškai kontroliuoja separatistai, įvyko romams priklausančių namų pogromai. Separatistų atstovai pareiškė, kad pogromai buvo visiškai „teisėti“, kadangi jų metu buvo apieškomi romai, įtariami prekyba narkotikais.
Visiškai „teisėtais“ separatistų atstovai laiko ir dviejų Ukrainos žurnalistų bei buvusios Slovjansko merės Nelės Štelės pagrobimą.
Merė iš pradžių palaikė separatistus, bet vėliau pasisakė prieš juos, pareiškusi, kad jiems vadovauja Rusijos spectarnybų pareigūnai.
Televizijos antena Slovjanske taip pat užgrobta separatistų. Visi Ukrainos kanalai išjungti ir įjungti visi rusiški.
Kaimyniniame Luhanske separatistai, užgrobę Ukrainos saugumo tarnybos pastatą, jau kalba ne apie „Donecko liaudies respubliką“, į kurią įeitų ir Luhanskas, bet tik apie atskirą „Luhansko respubliką“. Matyt jų viltys dėl karinės Rusijos pagalbos menksta.
O kol dalis Rytų Ukrainos išlieka kontroliuojama prorusiškų jėgų, Dniepropetrovsko srities gubernatorius oligarchas Igoris Kolomoiskis paskelbė 10 tūkst. dolerių premiją už kiekvieną sugautą ir pristatytą Rusijos diversantą. Kaip didžiausio Ukrainos banko „Privatbank“ bendrasavininkas jis jau nusiuntė 50 tūkst. dolerių Ukrainos desantininkų daliniui už sėkmingą separatistų atakos atrėmimą Donecko srityje.
Visų buvusių prezidentų pažadai profesionalizuoti Ukrainos armiją taip ir liko pažadai. Tačiau dabar, kai vienas turtingiausių šalies piliečių pradėjo mokėti kariškiams grynaisiais už patriotizmą ir savo tiesioginių pareigų atlikimą, profesionali armija tampa tikrove. Tiesa, būtų gaila, jei šalies armija galėtų veikti tik dėl turtingų rėmėjų.
A.Kurkovas – Ukrainos rusas, labiausiai į užsienio kalbas verčiamas Ukrainos rašytojas ir kinematografininkas.
