Jėzus nusivedė juos palei Betaniją ir, iškėlęs rankas, palaimino juos. Laimindamas jis atsiskyrė nuo jų ir pakilo į dangų. Jie pagarbino jį, paskui, didelio džiaugsmo kupini, sugrįžo į Jeruzalę. Jie nuolat lankė šventyklą ir šlovino Dievą” . (Lk 24, 46-53)
Efektyvumo receptas
“Jo vardu visoms tautoms bus skelbiama, kad atsiverstų ir gautų nuodėmių atleidimą”. Du tūkstantmečius mąstoma kaip geriausiai tęsti misiją, kurią Jėzus patikėjo savo mokiniams. Kokios priemonės, būdai, metodai, projektai labiausiai atitiktų Jėzaus troškimus? Kokia komunikacija geriausiai pasiektų žmones?
Specialistai turėtų daug patarimų neprofesionalams. Bet taip rizikuotume Evangelijos žinią sulyginti su naujausiais rinkoje pasirodžiusiais skalbimo milteliais ar nauja bestseleriu tapusia knyga...
Jei siekiame būti efektingais ir veiksmingais, mums reikės tuštinti sąskaitas įgyjant nuajausius technikos išradimus bei lankyti geriausių profesionalų seminarus...
Saviškių Jėzus neprašo tik skelbti, bet būti liudytojais.
Bet ar šitas yra būtent tas kelias, kurį nurodė Jėzus? Eiti nuo durų prie durų? Aikštėse ir futbolo stadionuose per garsiakalbius skelbti žinią trumpais visiems suprantamais sakiniais? Dideliais plakatais išklijuoti miestų ir kaimų bažnyčių sienas?
Kažin ar visose šiose nuoširdžiose pastangose nėra paslėpto tikėjimo stygiaus? Argi Žodis pats savyje neturi pakankamos jėgos pasiekti ir keisti sielas, patraukti ir išprovokuoti pokalbiui?
Dar kai kas. Tai gali būti būdai išvengti santykio, kontakto, artumo. O komunikacija pirmiausia yra santykis. Brangus santykis, konkretus, tęstinis. Asmeninis santykis, individualus, gilus. Broliškas, solidarumo, pasidalijimo santykis. Kai toks santykis yra, ir paprastas, nuogas, net nereikšmingas žodis pasirodo veiksmingas. Kai tokio santykio trūksta, net ir “stiprūs”, tobulai suredaguoti, naujausiomis technikomis perduodami žodžiai, negirdimi.
Todėl saviškių Jėzus neprašo tik skelbti, bet būti liudytojais. Jų gyvenimas, poelgiai, santykiai bus Evangelijos gerumo liudijimu.
Jų džiaugsmas liudys “džiaugsmo žodį”, jų gailestingumas ir supratingumas kasdieniniuose santykiuose liudys “atleidimo žodžio” autentiškumą.
Taigi santykis su Dievu eina per mūsų tarpusavio žmogiškus santykius? Aišku! Skelbti nėra “įkąsk ir pabėk” ar “reklamos lietaus” metodas. Tik kai yra akivaizdu jog gyvename tuo ką skelbiame iš tiesų paskelbiame!
Per kasdienius santykius įmanoma įžiūrėti Santykį, keičiantį gyvenimą.
Štai kokią misiją Viešpats patikėjo saviškiams: per juos, per kasdienius santykius įmanoma įžiūrėti Santykį, keičiantį gyvenimą. Visa per Žodį, seną ir visada naują, įgalų ištirti širdies gelmes ir atverti nesvajotam naujumui.
P.S. Sveikindamas Tėvo dienos proga šeimų tėvus, linkiu, kad santykio svarbos nepamirštų ir savo namuose. Tik per santykius tėvas yra Tėvu.