Karvelių pardavėjams jis pasakė: „Pasiimkite savo paukščius ir iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!“ Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: Uolumas dėl tavo namų sugrauš mane.
Tuomet žydai kreipėsi į Jėzų, sakydami: „Kokį ženklą mums galėtum duoti, jog turi teisę taip daryti?“ Jėzus atsakė: „Sugriaukite šitą šventovę, o aš per tris dienas ją atstatysiu!“ Tada žydai sakė: „Keturiasdešimt šešerius metus šventovę statė, o tu atstatysi ją per tris dienas?!“ Bet jis kalbėjo apie savo kūno šventovę. Tik paskui, jam prisikėlus iš numirusių, mokiniai prisiminė jį apie tai kalbėjus. Jie įtikėjo Raštu ir Jėzaus pasakytais žodžiais.
Per Velykų šventes, jam būnant Jeruzalėje, daugelis įtikėjo jo vardą, matydami jo daromus ženklus. Bet Jėzus, gerai visus pažindamas, jais nepasitikėjo. Jam nereikėdavo, kad kas paliudytų apie žmogų. Jis pats žinojo, kas yra žmogaus viduje.
(Iš Evangelijos pagal Joną 2, 13–25).
Apie širdžių šventoves
Apie švento pavydo jėgą šiandien Evangelija. Kaip pavydintis Dievas, pavydi ir Jėzus. Jau kadaise pranašas pasakė: "Uolumas dėl tavo namų sugrauš mane". O tai reiškia – jaučiu savyje deginančią pareigą ginti Viešpaties namų orumą. Iš tiesų, vos pamatęs, kad į šventovę įsiveržė prekeiviai, pasakoja evangelistas Morkus, Jėzus susisuka iš virvučių rimbą ir ima vartyti jų stalus.
Įdomu, kad Jėzus nemuša ir nestumdo žmonių. Vien jų stalus. Ant kurių tai, kas teršia šventyklos, Tėvo namų, Dievo buveinės šventumą. Jėzus gerai žino, kad šventovėse, kuriose toleruojami smulkūs prekeiviai, greit bus nueita taip toli, kad už trisdešimt sidabrinių bus perkamas ir parduodamas žmogus.
Tačiau kas yra tas turgus, kuris siutina Jėzų? Kokios prekybos Jėzus negali pakęsti? Be abejo, galima būtų čia mąstyti apie mūsų maldos namų reformą, kad jie iš tiesų taptų maldos ir susitikimo su Dievu vietomis, o ne nesąžiningų apskaičiavimų, nepagarbos ir painiavos kupinomis vietomis. Iš šios Evangelijos istorijos turime mokytis atsakomybės, kuri tenka mūsų bendruomenėms, kad jos netaptų treniruočių vietomis egocentrizmui ar visam tam, kas nesusiję su "uolumu dėl Viešpaties namų". Arba, kaip pastebėjo popiežius Pranciškus, visada ir visur turime atminti, kad nė vienas nesame šeimininkais Bažnyčios namuose. O tik prievaizdais, patikėtiniais, belaukiant sugrįžtančio (iš vestuvių) Viešpaties.
Tačiau yra dar vienas turgus, į kurį svarbu atkreipti dėmesį. Tai turgus, veikiantis širdyje.
Tačiau yra dar vienas turgus, į kurį svarbu atkreipti dėmesį. Tai turgus, veikiantis širdyje. Tokia prekyvietė dar labiau siutina Jėzų. Nes širdis yra tikroji šventovė, kurioje iš tikrųjų gyvena Dievas. Tai kalba apie širdį. Tai kalba apie gyvenimo suvokimą ir jo tvarkymą.
Ar mūsų gyvenimas nėra vien godus pirkimas ir šykštus pardavimas? Ar yra jame vietos neatlygintinai meilei? Ar pajėgiame veikti neieškodami atlygio, dosniai, geraširdiškai ir geranoriškai, gailestingai ir atleidžiant?
Atrodo, kad žmogų valdo geležiniai savanaudiškų interesų dėsniai. Visi mes didesni ar mažesni prekeiviai, veikiantys iš savo egoizmo ir savo naudos. Kai svarbiausia ir vertingiausia yra asmeninė nauda bet kokia kaina, veša visa nuodijančios arogancijos, nepasotinamumo ir godumo piktžolės.
Jėzus šiandien vėl įžengia į mūsų gyvenimą, kaip tada įėjo į šventyklą, ir, išvydęs mūsų menkų interesų prekystalius, dar kartą teigia absoliutų Dievo pirmumą ir Jo viršenybę. Tai uolumas, kuriuo Jėzus trokšta.
Kiekvieno mūsų širdis, mūsų gyvenimai turi būti atviri priimti Dievą.
Kiekvieno mūsų širdis, mūsų gyvenimai turi būti atviri priimti Dievą. Evangelija yra "dviašmenis kalavijas", apie kurį kalbama Laiške žydams, prasiskverbiantis iki pat kaulų smegenų, kad atskirtų mus nuo blogio.
"Kokį ženklą mums duosi, kad turi teisę taip daryti?“ klausiame ir mes, atsakingieji už tą savo širdžių šventovę. O tas „pasaulietiškai“ "nepagarbus" Jėzaus elgesys švenčiausioje vietoje piktina. Tai vis kurčias pasipriešinimas, kuris dažniausiai nevalingai ištinka mus, kai Evangelija įsiveržia į mūsų gyvenimą.
Blogis ir nuodėmė, puikybė ir savanaudiškumas ieško visų būdų, kaip sutrukdyti meilės buvojimui mano ir pasaulio gyvenime. Tačiau tik priimdami Viešpaties meilę, patiriame išgelbėjimą.
Mums tiesiog būtina leisti Evangelijai mus išlaisvinti. Mums tiesiog būtina išsilaisvinti iš rinkos įstatymo ir įžengti į meilės šventovę, kuri yra pats Jėzus.
