Ir kaip gali sakyti broliui: „Broli, leisk, išimsiu krislą iš tavo akies“, – pats nematydamas savo akyje rąsto?! Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o tada pažiūrėsi, kaip iš brolio akies išimti krislelį.
Nėra gero medžio, kuris megztų blogus vaisius, nei vėl – netikusio, kuris megztų gerus vaisius. Kiekvienas medis pažįstamas iš vaisių. Nuo usnių niekas nerenka figų, o nuo erškėčio neskina vynuogių. Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno ima gera, o blogasis iš blogo lobyno ima bloga. Jo burna kalba tai, ko pertekusi širdis“. (Lk 6, 39 – 45).
Apie rąstą akyje
Kristus vėl kviečia mus gilintis į esmę. Baigti simpatijų ir antipatijų, išankstinių nuostatų ir įtarimų žaidimus. Išsilaisvinti iš ryšių, neleidžiančių teisingai vertinti realybę.
Neleiskite, kad jums įtaką darytų paviršutiniški, antraeiliai, periferiniai dalykai.
Žiūrėkite ką darote, kas vyksta aplink jus, ką kuria jūsų elgesys!
Norite sužinoti kas pirmiausia esate jūs? Žiūrėkite ką darote, kas vyksta aplink jus, ką kuria jūsų elgesys! Aplink jus kvepia švarumu – siekiu giedriai, dorai, nuoširdžiai bendrauti? Tada esate gerame kelyje! Aplink jus esantieji nuolat gauna geranoriškumo, pagalbos, solidarumo, gailestingumo gestus ir žodžius? Neabejokite, jūsų širdis – sveika! Tik gera širdis gali vesti gerus vaisius.
Ir atvirkščiai. Jūs „religingas“, besimeldžiantis, dalyvaujantis pamaldose. Bet jūsų buvimas kelia priešiškumo, kaltinimų, atšiaurumo, bauginimo atmosferą? Hm, jūsų tariami santykiai su Dievu kažkodėl neveikia (ir ne dėl Dievo kaltės!).
Analogišką matą Jėzus kviečia naudoti vertinant kitų poelgius, išreiškiant savo pažiūras, nuomones, pasirinkimus, sprendimus.
Negali būti tolimas Dievui tas, kuris pajėgus gerumo, gailestingumo, geranoriškumo poelgiams!
Nesustokite, manydami, kad gerai juos pažįstate, kad jie – jūsiškiai, su kuriais buvojate bažnyčioje, sporto salėje, stadione ar tose pačiose parduotuvėse. Nepasiduokite toms instinktyvioms emocijoms, kurios veda į simpatijas ir antipatijas. Žiūrėkite į vaisius!
Negali būti tolimas Dievui tas, kuris pajėgus gerumo, gailestingumo, geranoriškumo poelgiams! Tiesiog neįmanoma! Ir priešingai. Nuolat kartoja Dievo vardą, bet jo prastume, žemume, egoisitiškume nešviečia laiminanti Dievo saulė… Matytųsi…
Šitaip kiekvienas iš mūsų kasdienybėje esame kviečiami nekreipiant dėmesio į kitus kriterijus, žiūrėti esmės. Kiekvienas esame kviečiami (bent jau retkarčiais) pasinaudoti veidrodžiu. Įsižiūrėti ir pamatyti tą daugybę kaukių, dengiančių tikruosius mūsų veidus. Ir pamatyti rąstus savo akyse dar prieš pastebint krislelį kito akyje. Tai naudinga ir svarbu kiekvienam krikščioniui. Jei nenorime apgaudinėti savęs pačių ir kitų, kartodami gražius žodžius, iš kurių susikuria melagingos pasakos. Nes anksčiau ar vėliau reikės prabusti. Ir patirti skausmingą realybę.
