Protingas ir mažiausiai 73 parlamentarų, balsavusių už tokį sprendimą, politinę brandą ir teigiamą požiūrį į pilietinės visuomenės skatinimą liudijantis sprendimas.
Norėtųsi, žinoma, kad tas skaičius būtų kiek didesnis, taip pat kelia nerimą tai, kad tarp balsavusiųjų „prieš“ arba nusprendusių per balsavimą dezertyruoti daugumą sudarė tie, kam pastarosios apklausos žada pergalę po kitų Seimo rinkimų.
Bet tai smulkmenos, nes svarbiausia yra tai, kad balsavimas Seime išlaisvino N.Venckienę. Pirmiausia – nuo abejonių, kurios ją pastaruoju metu akivaizdžiai kankino. Kurti partiją ar ne? Dalyvauti Seimo rinkimuose ar ne? Jei taip, tai kaip? Ar politikuoti būnant teisėja, kaip iki šiol, ar vis dėlto nusivilkti mantiją? Bet mantija suteikia apsaugą nuo prokurorų. Ir dar pajamas. Gal kaip nors su mantija, atlyginimu ir su neliečiamybe, kuri leidžia dėti į šuns dienas visus nepatinkančius, kartu kaltinant juos politikavimu?
Sutikite, bet kam būtų nelengva apsispręsti, o N.Venckienė taip pat – tik žmogus.
Šia prasme Seimo sprendimą galima būtų vertinti ir kaip humanizmo apraišką, o tai politikoje, sutikime, pasitaiko ne taip jau ir dažnai.
Kad neliečiamybės panaikinimas buvo reikalingas pačiai N.Venckienei, liudija ir jos elgesys. Dar nespėjus nudžiūti rašalui po Seimo nutarimu, teisėjos abejonėms atėjo galas, viskas tapo aišku ir ji paskelbė, jog mantija jai nebebus reikalinga. Ir iš tiesų – kokia iš jos nauda, jei ji nesaugo nuo visokio plauko pedofilus ginančių prokurorų?
Balsavimas Seime išlaisvino N.Venckienę. Pirmiausia – nuo abejonių, kurios ją pastaruoju metu kankino.
Nuo šiol teisėja laisva ir lygi tarp lygių. Tai ne mažiau svarbu nei nutrauktos kančios dėl pasirinkimo. Dabar teisėja galės be jokių kliūčių apginti savo garbę ir visiems įrodyti, jog jai reiškiami įtarimai tėra tik pigus politikavimas. Ne taip kaip iki šiol: prokurorai kalba sau, N.Venckienė – sau, o kas teisus – neaišku. Dabar viskas bus sprendžiama civilizuotai – teisme. Jokios politikos ir politikavimo.
O politika N.Venckienė dabar galės užsiimti be suvaržymų ir apribojimų. Seimo sprendimas dėl neliečiamybės panaikinimo tiesiogiai galbūt su tuo ir nesusijęs, nes teisėjas juk gali dirbti ir neturėdamas neliečiamybės. Bet apsispręsti N.Venckienei tas sprendimas neabejotinai padėjo.
Ir būtent čia slypi Seimo sprendimo svarba skatinant pilietinės visuomenės plėtrą. Nuo šiol Venckienė galės visomis jėgomis telkti rėmėjus ir be jokių apribojimų rengtis Seimo rinkimams. Niekas jos nebeapkaltins nei Konstitucijos, nei teisėjo priesaikos laužymu.
Pati teisėja ir jos šalininkai teigia, kad Lietuvai būtinai reikia permainų, ir gali būti, kad jie teisūs. Iki rinkimų dar daugiau nei trys mėnesiai, tad N.Venckienė ir jos bendražygiai dar turi pakankamai laiko įtikinti rinkėjus ir jau nuo rudens tas permainas įgyvendinti realiame gyvenime, tai yra, Seime ir Vyriausybėje.
Juk būtent to N.Venckienė ir jos rėmėjai visą laiką ir siekė, ar ne? Jų vietoje tiems 73 Seimo nariams padėkos laiškus išsiųsčiau. Už suteiktą galimybę.
