 |
Na, gal ne visai nieko. Išeina, pasivaikščioja Gedimino prospektu, pamindžikuoja prie prezidentūros ir Seimo pamojuoja vėliavėlėmis ir plakatais, pašūkauja, papozuoja fotografams ir televizijai ir išsiskirsto. Ir viskas.
Žiūriu į tuos aimanuojančius, klausausi jų ugningų kalbų per televiziją, skaitau patriotinius tekstus internete ir spaudoje ir galvoju: kinkadrebiai, ir tiek. Arba visiški veidmainiai.
Nes jei būtų ne tokie ir tikrai būtų įsitikinę, kad demokratijai Lietuvoje gresia pavojus ir valstybę tuoj tuoj užvaldys blogis, tikriausiai darytų ką nors.
Ta prasme ką nors ne butaforinio, o veiksmingo, gelbėjančio valstybę nuo pražūties. Pavyzdžiui, koks D.Kuolys, mestų milijoninius, tos nekenčiamos valstybės finansuojamus projektus ir kaip koks P.Cidzikas Sąjūdžio laikais badautų prie prezidentūros.
S.Stoma, P.Gražulis, K.Uoka ir dar būrelis Seimo narių, protestuodami prieš tai, kas vyksta, turėtų padėti Seimo nario mandatus ir grandinėmis prisirišti prie Seimo durų.
L.Pociūnienė, protestuodama prieš išsigimusią teismų sistemą, turėtų tuoj pat nutraukti bylinėjimąsi su Valstybės saugumo departamentu dėl kompensacijos už paslaptingomis aplinkybėmis žuvusį vyrą. Juk teismai yra blogi, o bet koks bendradarbiavimas su blogiu tolygus kolaboravimui su sovietais.
B.Genzelis, R.Ozolas, N.Oželytė turėtų viešai atsisakyti bet kokių santykių su nekenčiama valstybe (įskaitant ir signataro rentas, jei tokias gauna), taip duodami ženklą visuomenei, jog toliau taip tęstis negali.
V.Landsbergis, kuris pastaruoju metu vis dažniau įžvelgia marsiečių grėsmę Lietuvai ir, kartu su D.Kuoliu ir L.Pociūniene, geriau žino, kokius sprendimus turėtų priimti Lietuvos teismai, turėtų kuo skubiausiai atsisakyti Europos Parlamento nario mandato ir grįžti į Lietuvą. Tam, kad įtikintų savo partijos narius, jog A.Kubilius turi trauktis.
B.Genzelis, R.Ozolas, A.Medalinskas, A.Matulevičius, N.Oželytė turėtų viešai atsisakyti bet kokių santykių su nekenčiama valstybe (įskaitant ir signataro rentas, jei tokias gauna), taip duodami ženklą visuomenei, jog toliau taip tęstis negali.
R.Janutienė, K.Krivickas, T.Čyvas ir visi kiti vadinantys save žurnalistais, turėtų paskelbti boikotą dabartinei valdžiai ir netransliuoti savo laidų. Taip būtų duotas ženklas sąmoningai tautos daliai, kuri, pasigedusi tiesos žodžio, neabejotinai sukiltų ir pradėtų spausti valdžią.
R.Cicėnas, R.Valiukaitė, V.V.Landsbergis turėtų viešai paskelbti, kad nuo šiol nevaidins, nekoncertuos ir neims pinigų iš išsigimusios valstybės. Tai yra, nekolaboruos. Tol, kol neįvyks pokyčiai.
Visi kiti, nepatenkinti demokratijos būkle, valdžia ir teismų sprendimais, bet negalintys nevaidinti, nekoncertuoti ir nebūti Seimo nariais turėtų tiesiog eiti į gatves ir protestuoti. Prie Seimo, Vyriausybės, teismų, savivaldybių, policijos komisariatų, vaikų teisių apsaugos tarnybų, prokuratūrų.
Diena iš dienos, ir įvairiausiais būdais. Įskaitant ir langų daužymą kaip 2009 sausio 16-ąją. Juk jei demokratija iš tiesų pavojuje, tai visi būdai leistini. Ir Konstitucija leidžia gintis.
Žinoma, pirmiausia, geriausia būtų išnaudoti teisėtus būdus: kurti partijas, kelti kandidatus ir įtikinti rinkėjus už juos balsuoti. Tada net nereikės langų daužyti – turint Seime daugumą, galima ir įstatymus pakeisti ir prezidentę, kuri skiria ne tuos teisėjus, iš pareigų pašalinti. O tada – su naujai paskirtais teisingais teisėjais – visus tuos pašalintus nuteisti ir susodinti.
Kad klestėtų tiesa, teisingumas ir demokratija.
Bet, jei to išties siekiate, jei visos tos aimanos ir verksmai nėra tik butaforija, tai, susimildami, darykite ką nors. Darykite taip, kad jumis patikėtų ir kad eitų paskui jus.
Nes kol kas viskas atrodo labai neįtikinamai ir – nepykite – bet kartais net juokingai. Kartu ir liūdnai, nes nieko nėra graudžiau nei matyti garsiai rėkiančius kinkadrebius.
Todėl ir ima neviltis.
P.S. Jei įtikinsite ir mane, pažadu prisijungti.
