Bent jau mano atveju tikslas pasiektas. Aš tikrai dūstu iš pavydo: TS-LKD cinizmas bandant kvailinti rinkėjus man užima kvapą ir pašiaušia plaukus, kurių ant galvos belikę vos vienas kitas.
Galbūt aš šiek tiek nenormalus – priklausau tai kategorijai rinkėjų, kuriems neįdomu, kaip politikai šoka, dainuoja, raugia agurkus ar kepa duoną. Man įdomiau, ką jie veikia, kaip jie mąsto (jei išvis sugeba), ką jie planuoja.
Todėl atsiverčiau TS-LKD „200 darbų“ ir bakstelėjau pirštu ant pirmo pasitaikiusio: „Užtikrintos geresnės sąlygos auginti vaikus“. Skaitau: 28 nauji darželiai, 9430 daugiau ugdomų vaikų, 194,1 mln. Lt ikimokyklinio ugdymo krepšeliui. Ir dar: „Rūpindamiesi stipriomis šeimomis sudarėme gerokai palankesnes sąlygas auginti vaikus.“
Gražu, ar ne? Taip, bet tik tada, jei rūpi rauginti agurkai ar gražiai sušukuotas šunelis.
Pirmiausia todėl, kad vargu ar konservatoriai patys asmeniškai kaip nors prisidėjo prie to, kad Lietuvoje padaugėjo ikimokyklinio amžiaus vaikų (vien jau todėl, kad daugumos konservatorių amžius jau ne reprodukcinis).
Antra, (TS-LKD ir pati to neslepia, tiesa, kiek mažesnėmis raidėmis) kad visi tie 28 nauji darželiai yra privatūs. Palankesnės sąlygos šeimai ir vaikui? Tikriausiai taip. Kitas klausimas, kokia dalis Lietuvos šeimų gali sau tai leisti? O ką daryti tiems, kurie negali?
Gražu, bet tik tada, jei rūpi rauginti agurkai ar gražiai sušukuotas šunelis.
Atsakymų galima paieškoti Statistikos departamente, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus šių metų pažymoje apie ikimokyklinių įstaigų būklę bei Europos lyčių lygybės instituto naujausioje ataskaitoje.
Pastarojoje nurodoma, kad Lietuvoje galimybę lankyti vaikų priežiūros institucijas turi tik apie 10 proc. jaunesnių nei 3 metai vaikų, kai ES vidurkis yra 27 proc., o, pavyzdžiui, Švedijoje, siekia 73 proc.
Gali būti, kad užsieniečiai ką nors blogai skaičiuoja, tad paskaitykime, ką rašo saviškiai – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba. Cituoju: „Vaikų ugdymo įstaigas lanko daugiau vaikų nei realiai yra vietų“, „grupėse yra daugiau vaikų nei tai leidžia higienos normos reikalavimai (TS-LKD giriasi juos „supaprastinusi“), „šaltos grupės, nesandarūs, neatsidarantys langai, pasenusi elektros instaliacija ir vandentiekio sistemos kelia pavojų tiek vaikų, tiek ir darbuotojų gyvybei.“
Gal kontrolierius šališkas? Tada pažiūrėkim sausus Statistikos departamento skaičius.
Nepatingėjau suskaičiuoti: 1–6 metų amžiaus vaikų skaičius Lietuvoje nuo 2008 iki 2012 metų padidėjo beveik 13 000. Tuo tarpu ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius 2008–2012 metais sumažėjo nuo 654 iki 647 (įskaičiuojant tuos 28 atidarytus privačius vaikų darželius), o vietų jose skaičius per ketverius metus ūgtelėjo vos 2500.
Gerokai palankesnės sąlygos auginti vaikus?
Atsakymą pateikia tas pats Statistikos departamentas: skurdo rizikos lygis namų ūkiuose su vaikais 2008 m. buvo 28 proc., 2010 m. – 37,4 proc. (vėlesnių duomenų nėra). Šeimose, kuriose yra du suaugę ir du vaikai, šie skaičiai buvo atitinkamai 19,6 ir 38,7 proc.
TS-LKD klausia: „Ar reikia tęsti šį darbą?“
Negaliu atsakyti. Dūstu iš pavydo.
