Jį pamačiau televizijos reportaže apie diskusijas dėl skalūnų dujų gavybos, kur jis, žinoma, pasisakė „prieš“.
Tai nenustebino, nes ar gali nustebinti žmogus, per patį krizės įkarštį pareiškęs, kad jam priklauso „padoresnis“ automobilis, kurio nuomai per ketvirtį išleisdavo 7 500 litų? Tuo metu, kai buvo atsakingas už kitų Seimo narių moralę.
Nustebino tai, kad kolegos išleido į eterį tas A.Salamakino kvailybes, jų nekomentuodami, lyg ir leisdami suprasti, kad tai, ką jis sako, yra tiesa.
A.Salamakinas pasakė štai ką (cituoju iš atminties): „Ar Lietuva gavo kokios nors naudos iš naftos išgavimo? Negavo. Todėl ir skalūnų dujų privačioms bendrovėms nereikia leisti išgauti. Tauta tegul naudojasi gėrybėmis, o ne privačios kompanijos.“
Būtų gražu ir beveik už širdies griebtų. Jei nebūtų taip nemokšiška ir kvaila.
Nes teigti, kad Lietuva negavo naudos iš naftos išgavimo, arba, kaip sako A.Salamakinas, gėrybių, gali tik visiškas salamakinas.
Tuo įsitikinti net nereikia didelės išminties ar kokių nors specialių žinių. Pakanka pažiūrėti viešai prieinamus valstybės biudžeto įstatymus ir jų įvykdymo duomenis. Ir pamatysime, kad vien pernai į biudžetą buvo sumokėta 35 mln. litų naftos ir dujų išteklių mokesčio.
Teigti, kad Lietuva negavo naudos iš naftos išgavimo, arba, kaip sako A.Salamakinas, gėrybių, gali tik visiškas salamakinas.
Palyginti su visu biudžetu, žinoma, nelabai daug, bet, kita vertus, net A.Salamakinas turėtų sugebėti suskaičiuoti, kiek „padoresnių“ automobilių už tuos 35 mln. Lt būtų galima nupirkti salamakinams. Tiesą pasakius, tai iš esmės už tuos milijonus tie automobiliai ir yra perkami, tik A.Salamakinas ir į jį panašūs tikriausiai iki šiol to niekaip nesugeba suprasti, nes turbūt mano, kad biudžetas atsiranda tik dėl to, kad jie už jį balsuoja.
A.Salamakinas ir į jį panašūs, Seime nusprendę siūlyti maždaug metams stabdyti skalūnų dujų žvalgybą, taip pat tikriausiai nesupranta, kad nauda iš privačių bendrovių Lietuvoje išgaunamos naftos ateina ne tik per naftos ir dujų išteklių mokestį, sumokamą tiesiai į valstybės biudžetą.
Yra dar ir pelno, pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto mokesčiai, kuriuos tos privačios, naftą išgaunančios bendrovės moka. Be to, jose dirba Lietuvos piliečiai, gaunantys algą ir mokantys pajamų, „Sodros“ mokesčius ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tų piliečių, dirbančių naftą išgaunančiose įmonėse, yra keli šimtai, o jų algos yra didesnės nei vidutinė šalies alga.
Ar tai nėra nauda Lietuvai? Ne salamakinams atsakymas akivaizdus.
Bėda, kad sprendimus priima salamakinai. Tie sprendimai verti kelių dešimčių milijardų litų. Tų pačių milijardų, kurių mes arba, kaip sako A.Salamakinas, tauta gali negauti dėl kvailų sprendimų.
Bet gal mums nereikia tų dešimčių milijardų litų, nes turim A.Salamakiną?
Lieka tikėtis, kad Vyriausybė nuspręs kitaip, nepaklausys salamakinų ir priims sprendimus, kurie bus naudingi tautai, o ne tiems, kurių svarbiausia nauda – važinėti padoresniu automobiliu.
A.Salamakinas tada galės pasiimti kastuvą ir kartu su kitais salamakinais eiti kasti gėrybių tautai. Gal tada iš jo bus naudos.
