Tuo jis lyg ir leido suprasti, kad pasibaigus jo premjeravimui Lietuvą ėmė valdyti „Gazprom“.
Tos rusofobiškos paranojos kontekste viename iš savo komentarų tada klausiau, ar negali būti taip, kad politikai ir kai kurie mano kolegos žiniasklaidoje, virkaudami apie viską pasiekiančias „Gazprom“ rankas, taip iš esmės tik bando dangstyti kitą kvapą, kurio konservatoriai dažniausiai neužuodžia: saviškių protegavimo, kitaip tariant, buitinės korupcijos.
Šią savaitę, kai Apeliacinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo kovo 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir leido „Klaipėdos naftai“ atnaujinti konkursą, tapo aišku, kad buvau iš esmės teisus.
Kol A.Kubilius ir konservatorių kariauna uodė, iš kur sklinda „Gazprom“ kvapas, valstybės institucijos sutaupė 52 mln. litų.
Nes jau žinome, kad ne dabartinė Vyriausybė, ne konkursą sustabdžiusi Viešųjų pirkimų komisija ir ne „Gazprom“ buvo kalti dėl to, kad vienas svarbiausių Lietuvos energetinių projektų tris mėnesius nejudėjo iš vietos. Kaltųjų reikia ieškoti ne Maskvoje, o tarp saviškių. Tarp tų, kurie likus porai savaičių iki konkurso pabaigos nusprendė pakeisti konkurso sąlygas, taip tikriausiai tikėdamiesi pritaikyti jas tiems, kurie tą konkursą turėjo laimėti. Tai yra, „saviškiams“.
Laikinai buvo pavykę, ir reikia tik džiaugtis, kad tos valstybinės institucijos, kurias A.Kubilius skelbė dirbant „Gazprom“, sugebėjo pasiekti, kad konservatorių taip užjaučiamų „saviškių“ sėkmė buvo tik trumpalaikė.
Atnaujinus konkursą, pirminėmis jo sąlygomis, jį laimėjo Vokietijos bendrovė „PPS Pipeline Systems“, o tie, kuriems tiko pakeisto konkurso sąlygos – „Kauno dujotiekio statybos“ ir „Šiaulių dujotiekio statybos“ konsorciumas – liko su ilga nosimi.
Šiaip jau džiūgauti dėl to, kad Lietuvos bendrovės pralaimi konkursus užsieniečiams, gal ir nereikėtų, nes tai galbūt reiškia mažiau darbo vietų ir mažiau pinigų Lietuvai. Tačiau kalbant apie šį atvejį, būčiau labiau linkęs džiaugtis nei liūdėti, net nepaisant to, kad dujotiekio statybos pradžia buvo atidėta mažiausiai trims mėnesiams.
Mat kai konkursą buvo laimėję „saviškiai“, jų pasiūlyta dujotiekio statybos kaina buvo 167 mln. litų, o konkursą po sustabdymo atnaujinus, jį laimėjusi Vokietijos bendrovė įsipareigojo dujotiekį pastatyti už 115 mln. litų.
Taigi, kol A.Kubilius ir visa konservatorių kariauna, padedami kai kurių vadinamųjų „žurnalistų“, uodė, iš kur sklinda „Gazprom“ kvapas, valstybės institucijos per tris mėnesius Lietuvai sutaupė 52 mln. litų, kuriuos, priešingu atveju, būtų sėkmingai pasiėmę „saviškiai“. Tikriausiai pasidalindami su tais, kurie taip stengėsi, kad būtent jie tą konkursą laimėtų.
Dabar dar būtų gerai išsiaiškinti ir įvardyti tuos, kurie pretendavo į dalybas. Čia tikriausiai galėtų padėti ir A.Kubilius, nes konkursas buvo pradėtas dar anos Vyriausybės valdymo laikais.
Juk gerai būtų, kad visi aiškiai žinotume, kuo kvepia tie 52 mln. Lt.
