Ne veltui kažkada G.Kirkilo vadovaujama vyriausybė net knygą apie tai buvo išleidusi. Dabar ta knyga jau muziejinė vertybė, nes iš viso jų tebuvo 100 egz., o vienas kainavo 700 litų. Nusipirkti jos nebuvo galima, bet tam, kad apie tą knygą visi sužinotų ir atvažiuotų pažiūrėti, buvo skirta daugiau nei 60 mln. litų.
Važiavo tuntais, o G.Kirkilui beliko trinti rankomis ir džiaugtis. Jei ne ta krizė, tai jau seniai būtume Graikiją pralenkę. Visomis prasmėmis: ir turistų, ir valdininkų skaičiumi, ir gal net tryliktais atlyginimais bei padidintomis pensijomis visi jau seniai būtume džiaugęsi. Nes į ES Stabilizacijos fondą mums mokėti nereikia ir dar mažiausiai porą metų nereikės. O graikams iš jo duoda, jei ne krizė, būtų davę ir mums.
Bet mes rankų juk nenuleidžiam, kaip dainavo tas pats Marijonas. Todėl net ir per krizę stengėmės. G.Kirkilo buvęs draugas A.Kubilius tada atliekamų 60 milijonų kišenėje neturėjo, todėl turizmą skatino kitais būdais: naikindamas žiniasklaidą ir mažindamas PVM viešbučiams, kuriuose mažai kas gyveno, rašydamas vadovėlius apie tai, kaip įveikti krizę, bei statydamas atominę elektrinę už 20 mlrd. litų.
Nedaug pasaulyje liko šalių, kuriose draudžiami abortai, o homoseksualūs žmonės už buvimą tokiais turi mokėti baudas.
Žiniasklaida sunyko, viešbučiai pusmečiui bus apgyvendinti nuo liepos, vadovėlis dar neparašytas, o atominės elektrinės tikriausiai nebestatysime. Bet mes nesikankinam ir bandom iš naujo.
Nesikankino ir A.Kubilius, likęs be draugo, nes žinojo, kad jį kažkas saugo. Visa jo partija ir dar Zbignevas su Petru. Kurie nežinia iš nevilties ar iš laimės, ar todėl, kad nežaidžia nei šachmatais, nei dartais, nusprendė kiek pakoreguoti drąsios šalies koncepciją ir turistus vilioti ne pagonybe, kaip buvo sugalvojęs G.Kirkilas, ne žinių ekonomika ar saulės bei branduoline energija, kaip bandė A.Kubilius, bet viduramžių tradicijomis.
Nes juk nedaug pasaulyje liko šalių, kuriose draudžiami abortai, o homoseksualūs žmonės už buvimą tokiais turi mokėti baudas. Lietuva po pastarųjų balsavimų Seime šiandien, atrodo, yra rimtai pasirengusi tokia tapti ir tai, be abejonės, vėl išgarsins ją visoje Europoje.
Bet gal reikėtų nesustoti ir kovoti ligi galo? Gal reikėtų visas vaisingo amžiaus moteris pradėti privalomai kas mėnesį tikrinti, kad laiku būtų suregistruotos visos iš meilės ar netyčia užsimezgusios gyvybės. Po to jas atskirai suregistruoti: į vieną sąrašą ištekėjusias, o į kitą – ne. Pastarąsias būtų galima kaip nors pažymėti ir kartu su homoseksualiais asmenimis apgyvendinti atskirai nuo kitų. Tiktų Paneriai arba Varniai. Galima būtų dar įpareigoti ir kokį nors ženklą ant krūtinės nešioti: vaivorykštės spalvos erelį arba kregždutę. Kad visi žinotų, su kuo turi reikalų.
Dar tiktų visus privalomai pakrikštyti ir įstatymu įpareigoti sekmadieniais vaikščioti išpažinties. Uždrausti naudoti prezervatyvus ir kitas kontraceptines priemones, o nepriėmus komunijos neleisti dirbti valstybės tarnyboje.
O tada – kai viduramžių gyvas kraujas atsigaus, kaip atsigauna žolė po gero lietaus, jau būsime tapę legenda. Turizmas vėl klestės, tiesa, jis bus išvykstamasis, ir nors trijų milijonų jau turbūt nebebus, likusieji galės kartu dainuoti pergalės dainas apie tai, kad čempionais ir vėl netapo tik per klaidą.
