Mano kaimynai yra lenkai ir, kaip lietuvis nacionalistas, aš su malonumu pasikabinčiau ant savo namo lentelę su lenkišku Pylimėlių gatvės pavadinimu. Nes žinau, kad mano kaimynams tai patiktų, o mano kaimynai – puikūs žmonės.
Aš taip pat labai džiaugčiausi, jei mano kaimynams būtų leista asmens dokumentuose savo vardus ir pavardes rašyti taip, kaip jie nori, ir kad jiems nereikėtų rūpintis, ar jų vaikai tikrai sugebės parašyti lietuvių kalbos rašinį dešimtukui, kai laikys valstybinį lietuvių kalbos egzaminą.
Bet kaip lietuvį nacionalistą mane juodai užknisa lenkų kilmės Lietuvos pilietis J.Narkevičius, kuris dar yra ir Seimo narys. Lygiai taip pat mane užknisa ir lenkų kilmės Lenkijos pilietis R.Sikorskis, kuris, nelaimei, dar yra ir Lenkijos užsienio reikalų ministras.
Kaip lietuvis nacionalistas aš suprantu, kad Lietuvos pilietis J.Narkevičius bei Lenkijos pilietis R.Sikorskis turi pagrindo jausti apmaudą dėl A.Kubiliaus partijos „talibų” sparno ir tos pačios partijos skirto užsienio reikalų ministro A.Ažubalio veiksmų, kurie lėmė, kad Lietuva ir Lenkija pastaruosius metus gyveno šaltojo karo sąlygomis.
Aš taip pat suprantu, kad abu paminėti lenkų kilmės asmenys gali turėti nuoskaudų dėl Lietuvos Konstitucinio teismo kažkada surastų dvasių, dėl kurių lenkų kilmės Lietuvos piliečiai dabar, atsivertę asmens dokumentus, neturi galimybės perskaityti savo pavardžių taip, kaip jos turėtų būti skaitomos. Nepaisant to, kad pagrindinis Konstitucijos dvasių guru E.Kūris jau žino, kaip šią problemą išspręsti.
Bet kaip lietuvis nacionalistas aš niekaip negaliu suprasti, kodėl tie abu paminėti lenkų kilmės asmenys tiek stengiasi kurstyti neapykantą tarp lietuvių ir lenkų abiejose Respublikose. Nes tik taip galima įvertinti J.Narkevičiaus kliedesius apie privalomą tikybos mokymą Lietuvos mokyklose bei jo mintis apie įstatymą, siūlantį drausti abortus.
Šioje vietoje būtina pastebėti, kad Lietuvos vyskupų konferencijos pakankamai adekvati reakcija į J.Narkevičiaus kliedesius buvo bene pirmas kartas, kai ši instuticija parodė, kad jai vis dėlto rūpi viešasis interesas.
Bet į kito lenkų kilmės asmens – R.Sikorskio – kliedesius apie tai, kad Lietuva turėtų pasirinkti tarp suskystintų dujų terminalo ir dujų jungties į Lenkiją, niekas tinkamai nesureagavo. O reikėjo. Ir reakcija turėjo būti paprasta: tai, kaip Lietuva sprendžia energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos reikalus, yra visai ne lenkų kilmės Lenkijos piliečio, kuris bando flirtuoti su Rusija ir imti įkaitais savo tautiečius Lietuvoje, reikalas.
Kaip lietuvis nacionalistas, aš tikėčiausi, kad lietuvių kilmės Lietuvos užsienio reikalų ministras L.Linkevičius, kuris moka gražiai atsiprašyti už TS-LKD „talibų“ veiksmus, pasakys tai garsiai. Taip garsiai, kad girdėtųsi ne tik Lietuvoje ir Lenkijoje.
Nes kažkas juk turi išdrįsti pasakyti, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra geri. Būtų dar geresni, jei Lietuvoje jiems nekenktų J.Narkevičius, o Lenkijoje – R.Sikorskis.
Anksčiau ar vėliau taip ir bus. Ir aš, kaip lietuvis nacionalistas, labai tuo džiaugsiuosi.
