Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Artūras Račas. Nenoriu būti avis.

Girdėjote naujieną? Lietuvoje bus statoma nauja atominė elektrinė. Sakysite, anokia čia naujiena, apie tai jau seniai visi žino. Dar nuo tų laikų, kai „Vilniaus prekybos“ akcininkai kojomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovo G. Kirkilo kabineto duris atidarinėjo ir iš žydrųjų ekranų visiems mums aiškino, kad, atidavus jiems už dyką visą šalies energetikos sektorių ir visas energetikos jungtis su būsima ES finansine parama, elektra nebrangs.
Temos: 1 Artūras Račas
Artūras  Račas (nuomonė)
Artūras Račas

Jei taip galvojate – klystate, nes tai buvo seniai, vadinosi „Leo LT“ ir mes jau už tai sumokėjome. Skirtingais skaičiavimais – nuo 200 iki 600 mln. litų. Brangoka, bet, bent jau, mano subjektyvia nuomone, buvo verta, nes tai galėjo tapti ženklu, jog valstybė (tai yra visi mes) vis dėlto yra stipresnė už verslo norą pasipelnyti iš visų mūsų.

Galėjo, bet, galima manyti, netapo. Nes šiandien tai, kas buvo „Leo LT“, vadinasi VAE, o pelnas, atrodo, ir vėl nusės ne mūsų, bet kažkieno kito kišenėse.

Tikriausiai jau pagalvojote, kad kaltinu A. Kubilių ar A. Sekmoką korupcija ir neskaidriais sandoriais? Ir visai be reikalo, nes pelnas ne visada matuojamas pinigais. Pelnu gali tapti ir politinis kapitalas, kaupiamas investuojant ne savo, o kažkieno kito, pavyzdžiui, mano ir visų jūsų pinigus.

Pamenate tokią V. Blinkevičiūtę, prieš kelerius metus nominuotą Visų Lietuvos pensininkų motinos titului? Ji šį garbingą titulą užsidirbo investuodama „Sodros“ lėšas ir ES paramos, skirtos viešinimui, lėšas. Investicijos atsipirko – šiandien ji atstovauja mums Europos Parlamente, o mes, tiksliau, mūsų tėvai, džiaugiasi nuo šių metų pradžios į 2009 metų lygį grąžintomis pensijomis ir nuo 5,5 iki 1,5 proc. sumažintais pervedimais į privačius pensijų fondus.

Galime prisiminti ir tokį R. Dagį, prieš kelerius metus pretendavusį tapti visų Lietuvos naujagimių tėvu ir jų išlaikytoju. Jis investavo tas pačias „Sodros“ lėšas ir tai labai gerai atsispindėjo pirmuosiuose pirmojo Sąjūdžio dienraščio puslapiuose. Šiandien galime pasidžiaugti rezultatais – šimtais teismų procesų, gilia skyle „Sodroje“ ir vaikų globos namų sparčia plėtra.

Bet tai jau praeitis, kurios nebepakeisime, todėl kalbėkime apie ateitį. Apie tą gerąją naujieną – VAE.

Kodėl sakau „gerąją“? Ogi todėl, kad per pastaruosius trejus šios Vyriausybės vykdomos „energetinės nepriklausomybės užtikrinimo“ politikos metus bene pirmą kartą išgirdau kalbant apie tai, kokiu būdu A. Kubilius ir A. Sekmokas ketina užtikrinti tą mano – ir jūsų visų – „energetinę nepriklausomybę“.

Šiandien tai, kas buvo „Leo LT“, vadinasi VAE

Šiandien jau žinau, kad 2012 metų sausio 16 dieną Lietuvos Respublikos ministrai „buvo supažindinti su bendra VAE projekto ekonomika ir finansavimo šaltiniais“. Taip pat žinau, kad VAE projektas yra „komerciškai atsiperkantis, todėl ekonomiškai naudingas tiek Lietuvai, tiek regioniniams partneriams“. Ir tai dar ne viskas: dar žinau, kad derybas dėl koncesijos sutarties su „Hitachi“ planuojama baigti vasario mėnesį ir kad koncesijos sutartis bus teikiama Seimui jau pavasario sesijoje.

Visa tai sužinojau iš Vyriausybės pranešimo spaudai, kuris buvo paskelbtas, kai apie būsimas derybas su „Hitachi“ paskelbė žiniasklaida.

Tikriausiai jau turėčiau džiaugtis? Ir jūs visi kartu su manimi taip pat. Bet žinote ką? Niekaip negaliu rasti atsakymo į klausimą: kas investuoja ir kas gaus pelną?

Todėl jaučiuosi kaip avis, kurią kažkur veda, ir ji nežino, ar tik kirps, ar dar ir iškeps. Ir – ką čia slėpti – man tai visai nepatinka.

Ši nuomonė spausdinama naujame savaitraštyje „15min“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos